Per pirmuosius 2024 m. mėnesius Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) išieškojo daugiau nei 45 mln. eurų po patikrinimų dėl PVM sukčiavimo ar vengimo – daugiau nei dvigubai daugiau nei visais 2023 m. (19 mln. eurų). Augant valstybės spaudimui mažinti šešėlį ir surinkti papildomų lėšų į gynybos fondą, VMI kontrolė ne tik griežtėja – ji tampa vis labiau neatsiejama nuo kasdienio verslo proceso. Tai signalas verslui: net ir nedidelės klaidos deklaracijose ar apskaitoje gali turėti rimtų pasekmių. Be to, šiemet ne tik įsteigtas Gynybos fondas, bet ir siūloma jo lėšas didinti – ištraukiant iš šešėlio apie 2 mlrd. eurų, įskaitant nesumokėto PVM dalį. Teisės firmos „Sorainen“ partnerė, Mokesčių komandos vadovė Lietuvoje Indrė Ščeponienė įsitikinusi, jog tokiame kontekste tikėtis supratingumo ar lankstumo iš VMI būtų naivu.
„Statybų, prekybos, automobilių pardavimo ir krovinių pervežimo sektoriai – tradiciniai VMI taikiklyje esantys sektoriai. Tačiau pastaraisiais metais į kontrolės akiratį vis dažniau patenka elektroninė prekyba, nuotolinė veikla, veikla socialiniuose tinkluose ar su virtualiąja valiuta susiję verslai. Akivaizdu, kad verslui „veikiančiam internete“ atsipalaiduoti nėra pagrindo“, – sako I. Ščeponienė.
Pasak jos, mokesčių mokėtojams, vykdantiems komercinę veiklą elektroninėje erdvėje, rekomenduojama pasirūpinti ne tik deklaracijų tikslumu, bet ir visų procesų atsekamumu, nes tai jau nebėra „pilkoji zona“, o reguliariai stebima teritorija.
Tipiniai pažeidimai apima tiek techninius netikslumus, tiek sąmoningus bandymus išvengti prievolių. Dažniausiai nustatomi atvejai – tai nepagrįstas 0 proc. PVM tarifo taikymas, neteisinga ar nepagrįsta PVM atskaita, atvirkštinio apmokestinimo pažeidimai, neapskaitytas ar apskaitytas, bet nedeklaruotas PVM, klaidos apmokestinimo momento nustatyme, transporto priemonių apmokestinimo netikslumai, neįsiregistravimas PVM mokėtoju ar netinkamas prekių naudojimas savoms reikmėms.
Realiuoju laiku tikrinamos deklaracijos – papildomas iššūkis verslui
Nuo 2024 m. rugsėjo pradžios VMI pradėjo vertinti PVM deklaracijas realiuoju laiku. Nors iš pirmo žvilgsnio tai galėtų skambėti kaip skaitmenizavimo pažanga, realybėje tai reiškia naują pareigą verslui: per 10 darbo dienų pašalinti neatitikimus tarp I.SAF registrų ir deklaracijų arba pateikti raštišką paaiškinimą.Kitu atveju – gresia patikrinimas.Tai nebėra rekomendacija – tai įpareigojimas, kurio nesilaikymas gali tapti formaliu pagrindu pradėti mokestinį tyrimą.
„Verta paminėti, kad tokie neatitikimai dažnai atsiranda dėl objektyvių priežasčių (pavyzdžiui, kreditinių sąskaitų faktūrų išrašymo, apskaitos vedimo pinigų principu, pardavimo fiziniams asmenims). Tačiau naujoji tvarka rodo aiškų VMI tikslą – nebe laukti, o reaguoti iš karto.
Ši naujovė teoriškai galėtų būti vertinama kaip galimybė „pasitaisyti“ prieš pradedant griežčiausius veiksmus, tačiau praktikoje verslui tai reiškia papildomą administracinę naštą“, – dėsto „Sorainen“ partnerė.
Eksportas ir 0 proc. PVM: būti sąžiningam – nebepakanka
„Eksportuojančios įmonės ar prekiaujančios ES viduje turėtų būti ypač budrios. VMI vis dažniau reikalauja ne tik dokumentų, įrodančių, kad prekės iškeliavo iš šalies ar Bendrijos, bet ir detalesnių duomenų apie pirkėją – kas jis, kaip atstovaujamas, ar tikrai vykdo veiklą. Vien pažadas, kad „prekės iškeliavo, pinigus gavome“, nebeįtikina“, – perspėja I.Ščeponienė.
Ką žmonės dabar skaito?- Dar viena netikėta žinia iš „Swedbank“ nutraukiama itin populiari paslauga. Klientai jaučiasi apgauti
- „Swedbank” skelbia esminius pokyčius, kurie įsigalios nuo spalio 5 dienos: ką svarbu žinoti kiekvienam klientui
- Įspūdinga naujosios kartos Mazda CX-5: pirmieji oficialūs vaizdai jau paviešinti
- Fantastiška naujiena iš „Gmail”: vos vienu spragtelėjimu atsikratysite visų įkyrių laiškų
- „Swedbank” banko klientai negali atlikti mokėjimų – bankas patvirtino trikdžius
Vienas konkretus ginčas parodė, jog net ir turint visus reikiamus eksporto dokumentus (CRM, eksporto lydimuosius dokumentus, muitinės pažymas ir pirkėjo patvirtinimą), VMI gali priskaičiuoti PVM pardavėjui, jei paaiškėja, kad pirkėjas perpardavė prekes dar prieš eksportą. Tokiais atvejais VMI nekvestionuoja pardavėjo sąžiningumo, kas prieštarauja europinei teismų praktikai – galutinį sprendimą teks priimti teismui.Tai iliustruoja, kad VMI, siekdama biudžeto papildymo, taiko griežtą požiūrį net ir tais atvejais, kai formaliai visi reikalavimai atrodo įvykdyti.
Minimalus „gynybos rinkinys“ – būtinas
Net jei verslas įsitikinęs, jog veikia teisėtai, tai bus privalu įrodyti. Eksporto atveju tai – muitinės pažyma apie užbaigtą eksporto procedūrą. Jei prekes išgabena pirkėjas – būtina turėti tai pagrindžiančius įrodymus, pavyzdžiui, pirkėjo sutartį su vežėju. Sandoriams ES viduje privalu turėti ne tik transportavimo įrodymus, bet ir informaciją apie pirkėją, jo atstovų tapatybę, įgaliojimus ir veiklos pobūdį.
„Svarbu pasirūpinti ne tik dokumentais, bet ir vidiniais procesais, kurie užtikrintų šių duomenų rinkimą, išsaugojimą ir prieinamumą. Ši praktika reikalauja vidinių taisyklių – kas, kada ir kaip renka dokumentus, kaip užtikrinamas informacijos išsaugojimas darbuotojams keičiantis, kaip mokesčių specialistai bendradarbiauja su pardavėjais. Kitaip tariant, tvarkinga vidinė komunikacija tampa ne patogumu, o būtinybe.Viena aišku – verslui skaidrumas turi tapti ne šūkiu, o praktika. Nes VMI – jau kitoje žaidimo fazėje“, – priduria „Sorainen“ Mokesčių komandos vadovė.
