Valstybės valdomų įmonių (VVĮ) valdysena Lietuvoje pastaraisiais metais išlieka stabili. Naujausias Valdymo koordinavimo centro (VKC) pristatytas gerosios valdysenos indeksas rodo, kad 28 iš 32 įmonių valdysena įvertinta teigiamai arba vidutiniškai.
Lyderiai ir įvertinimai
Didžiausių įmonių grupėje aukščiausiai įvertintos:
- AB „Ignitis grupė“,
- AB „Lietuvos geležinkeliai“,
- UAB „EPSO-G“.
Vidutinių įmonių kategorijoje geriausiai pasirodė AB „Smiltynės perkėla“ ir UAB „Toksika“, o tarp mažųjų ir labai mažų įmonių lyderiu tapo AB „Detonas“.
Išskirtinį rezultatą pasiekė AB „Smiltynės perkėla“ – tai vienintelė įmonė, įvertinta aukščiausiu A+ balu. Ji pripažinta valdysenos lydere, o VKC pabrėžia, kad šis pavyzdys rodo, jog gerosios valdysenos principai sėkmingai diegiami net mažesnėse įmonėse, nereikalaujant didelių resursų.
Specialios nominacijos
Šiemet už geriausias praktikas atskirose srityse buvo išskirtos kelios įmonės:
- Strateginis valdymas – AB „Ignitis grupė“;
- Atskaitomybės lyderis – AB „Detonas“;
- Tvarumo valdymo lyderė – VĮ Valstybinių miškų urėdija;
- Tvarumo atskaitomybės lyderė – AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.
Profesionaliausio valdytojo apdovanojimą gavo Susisiekimo ministerija.
Kur dar reikia pasitempti?
Nors bendra situacija vertinama kaip stabili, žemiausi balai teko tvarumo valdymo praktikai. Vis dėlto, pasak VKC, per pastaruosius penkerius metus šioje srityje padaryta didelė pažanga – didžiosios įmonės jau turi tvarumo vadovus, rengia poveikio analizes, tvirtina politikas bei keliasi konkrečius tikslus.
„Šiuo metu jau pasiektas pakankamai aukštas valdysenos atitikties lygis, ir džiugu matyti, kad stengiamasi jį išlaikyti. Nustatytų sisteminių spragų nėra“, – teigia VKC laikinai vadovaujanti Jurgita Bagdonienė.
- Iki metų pabaigos – niūri prognozė Europai: „Jie ne tik skraidys“
- Populiariam „TikTok“ kūrėjui „Rajono Kunigui“ – LRTK smūgis: už smurtą ir keiksmus skyrė baudą
- „Maisto bankas“ šiemet jau išsaugojo 4000 tonų maisto
- Europa tyliai rengia pensijų reformą, kuri smarkiai paveiks ir gyventojus Lietuvoje
- „Omniva“ pristato naują siuntų pristatymo modelį: atviras kurjerių tinklas Vilniuje ir Kaune
Vis dėlto ji atkreipia dėmesį, kad atskirtis tarp didžiųjų ir mažųjų įmonių išlieka. Mažesnės įmonės dažnai neturi pakankamai išteklių diegti antikorupcijos ir tvarumo praktikų, o kai kurios jų apskritai nesiekia tobulinti valdysenos.
Kaip skaičiuojamas indeksas?
VVĮ gerosios valdysenos indeksas vertina, kaip įmonės įgyvendina:
- Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijas,
- Nuosavybės, Skaidrumo ir Atrankos gaires,
- kitus teisės aktus bei geriausias tarptautines praktikas.
Tai šiuo metu plačiausiai visų VVĮ valdysenos kokybę apibūdinantis įrankis.
Nauja metodika
Šių metų indeksas parengtas jau pagal atnaujintą metodiką. Tarp svarbiausių pokyčių:
- kolegialių organų dimensija padalyta į Strateginio valdymo ir naująją Akcininko veiksmų dimensiją;
- suformuota Tvarumo dimensija;
- įvestas „žemiausio kriterijaus“ principas, pagal kurį galutinis balas negali būti aukštesnis už žemiausiai įvertintą kriterijų.
Tai reiškia, kad jei, pavyzdžiui, įmonės tvarumo ataskaita įvertinta aukščiausiu balu, bet korupcijos prevencijos praktika – tik vidutiniškai, galutinis tvarumo dimensijos balas bus sumažintas.
Dėl metodikos pokyčių šiemetiniai rezultatai tik iš dalies lyginami su pernai paskelbtu indeksu.
Apibendrinimas
Šių metų vertinime dalyvavo 32 valstybės valdomos įmonės.
Rezultatai rodo, kad:
- dauguma įmonių sėkmingai įgyvendina gerosios valdysenos principus,
- sisteminių spragų nėra,
- tačiau išlieka aiški atskirtis tarp didžiųjų ir mažųjų VVĮ.
Pasak VKC, svarbiausia dabar – ne tiek siekti naujų standartų, kiek išlaikyti pasiektą stabilų lygį ir užtikrinti, kad visos įmonės judėtų viena kryptimi.
