Per pirmąsias šalnas vakare prijungdamas elektromobilį pastebėjau, kad įkrovimo kabelis elgiasi kitaip nei šiltą dieną. Jis nebuvo sustingęs, bet laisvai gulėjo prasčiau, o prie automobilio teko jį prilaikyti, kad jungtis patogiai pasiektų lizdą. Tą vakarą lauko termometras rodė apie –3 °C.
Užuot sprendęs iš pojūčio, pasiėmiau kabelio instrukciją ir patikrinau jo darbinės temperatūros ribą. Mano naudojamam kabeliui nurodytas intervalas yra nuo –30 iki +50 °C. Norėjau palyginti šiuos skaičius su realia nakties temperatūra ir pasižiūrėti, ar šaltesnis oras pakeitė patį prijungimą, o ne tik mano įspūdį.
Ką patikrinau prieš bandymą
Pirmiausia pažiūrėjau ne į bendrą užrašą ant įkrovimo stotelės, o į konkretaus kabelio instrukciją. Skirtingų gamintojų laidai ir nešiojami įkrovimo įrenginiai gali turėti skirtingas temperatūros ribas, todėl savo kabelio skaičių nereikėtų laikyti universaliu. Jei instrukcijos nebeturiu, ieškau žymėjimo ant kabelio ar gamintojo pateiktame apraše, o ne bandau ribą atspėti pagal laido storį.
Taip pat pasižymėjau, ką tiksliai lyginu: nakties lauko temperatūrą, kabelio lankstumą ir tai, ar jungtį galiu įkišti bei užfiksuoti įprastai. Darbinės temperatūros riba nėra pažadas, kad laidas prie jos bus toks pat minkštas kaip kambaryje. Ji nurodo gamintojo nustatytas naudojimo sąlygas, tačiau pojūtį rankose lemia ir kabelio konstrukcija, jo būklė bei tai, kiek laiko jis buvo lauke.
Kaip palyginau nakties temperatūrą ir kabelį
-
Vakare užrašiau lauko termometro rodmenį – apie –3 °C. Termometras stovėjo lauke, ne prie šilto namo lango ar įkrovimo įrenginio, tad rodmuo geriau atitiko aplinką, kurioje buvo kabelis.
-
Prieš prijungdamas apžiūrėjau laidą ir jungtis. Patikrinau, ar nėra įtrūkimų, pažeistų vietų, purvo ar drėgmės. Jei būčiau radęs pažeidimą arba jungtyje vandens, bandymo netęsčiau ir kabelio nejungčiau.
-
Kabelį pakėliau ir švelniai pakeičiau jo kryptį, bet nelanksčiau per jėgą ir nedariau staigių kilpų. Šaltyje standesnį laidą lengva užlenkti ar prispausti, todėl man svarbiau buvo pastebėti natūralų jo elgesį, o ne patikrinti, kiek jis atlaiko.
-
Tada prijungiau jį įprasta tvarka: pirmiausia prie įkrovimo įrenginio, paskui prie automobilio, kaip nurodo mano įrangos instrukcija. Įvertinau, ar jungtis pasiekia lizdą be tempimo ir ar užraktas suveikia įprastai.
-
Kitą kartą tą patį veiksmą pakartojau dieną, kai buvo šilčiau. Taip galėjau palyginti ne vien vakaro įspūdį, bet ir tai, ar tas pats laidas šiltesnėje aplinkoje lengviau gula bei patogiau pasiekia jungtį.
Ką pastebėjau prie –3 °C
Šaltyje kabelis atrodė standesnis ir sunkiau išlaikė plačią, tvarkingą kilpą. Prijungti pavyko, tačiau laidą turėjau šiek tiek kitaip nukreipti, kad jis nekabėtų įtemptas prie automobilio lizdo. Jungties kištukas užsifiksavo įprastai, o jokių perspėjimų įkrovimo metu nepamačiau. Dieną, kai buvo šilčiau, kabelį buvo paprasčiau paguldyti ten, kur norėjau.
Čia ir pasimatė skirtumas tarp skaičiaus instrukcijoje ir kasdienio patogumo. –3 °C buvo gerokai aukščiau už mano kabeliui nurodytą –30 °C apatinę ribą, bet lankstumas vis tiek pasikeitė. Tai nereiškia, kad kabelis sugedęs ar kad kiekvienas tokios temperatūros laidas elgsis vienodai. Mano bandymas parodė tik tai, kad pagal gamintojo ribą leidžiama temperatūra ir malonus naudojimas rankomis nėra tas pats.
Prieš šaltyje jungdamas kabelį, patikrinu jo instrukcijoje nurodytą darbinę temperatūrą, apžiūriu laidą ir jungtis, o standesnio kabelio netempiu per jėgą. Jei randu įtrūkimų, pažeidimų ar drėgmės jungtyje, jo nejungiu.
Ką dabar darau kitaip
Artėjant šalnoms kabelį iš anksto pasidedu taip, kad prie automobilio nereikėtų jo tempti per visą kiemą ar sukti aštriu kampu. Jei laikau jį šiltesnėje vietoje, prieš prijungdamas vis tiek pasižiūriu, ar nėra pažeidimų ir ar jungtys švarios. Šiltesnės laikymo sąlygos gali palengvinti tvarkymą, bet jos nepakeičia naudojimo instrukcijos.
Taip pat nebandau standaus laido „atlaisvinti“ karštu vandeniu, šildytuvu ar kitu tiesioginiu šilumos šaltiniu. Nenoriu pažeisti kabelio izoliacijos ar jungčių. Jei kabelio neįmanoma prijungti be tempimo, užraktas nesuveikia arba įkrovimo įranga rodo klaidą, sustoju ir vadovaujuosi gamintojo instrukcija. Įtartiną kabelį patikrai nunešu pardavėjui ar kvalifikuotam specialistui, o ne bandau jį taisyti pats.
Mano patikrinimas užtruko apie 20 minučių, neskaičiuojant laiko tarp vakarinio ir dieninio palyginimo. Išvada paprasta: prie –3 °C įkrovimo kabelis veikė, nors tapo standesnis, o –30 °C riba buvo paimta iš konkretaus mano kabelio instrukcijos. Dabar prieš šaltesnį vakarą skaitau savo įrangos žymėjimą ir jungiu laidą ramiai, jo netempdamas.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar galima krauti elektromobilį, kai lauke –20 °C?
Pirmiausia tikrinu automobilio, įkrovimo įrenginio ir kabelio instrukcijose nurodytas temperatūros ribas, nes jos gali skirtis. Jei lauko temperatūra patenka į visų naudojamų įrenginių leidžiamą intervalą ir įranga nepažeista, vadovaujuosi gamintojo nurodyta prijungimo tvarka.
Kodėl elektromobilio įkrovimo kabelis šaltyje tampa standesnis?
Kabelio medžiagos šaltyje gali tapti mažiau lanksčios, todėl jis prasčiau gula ir sunkiau išlaiko norimą formą. Tai savaime neįrodo gedimo, bet kabelio nereikėtų lenkti per jėgą ar tempti už jungties.
Ar galiu šaltą įkrovimo kabelį pašildyti prieš prijungdamas?
Nenaudoju verdančio vandens, kaitintuvo ar tiesioginio karščio, nes gali nukentėti izoliacija ir jungtys. Jei gamintojas leidžia kabelį laikyti patalpoje, galiu jį laikyti sausoje vietoje, tačiau lauke jį naudoju tik pagal instrukcijoje nurodytas sąlygas.
Ką daryti, jei įkrovimo jungtis šaltyje neužsifiksuoja?
Jungties nekišu per jėgą ir nebandau užrakto spausti įrankiais. Patikrinu, ar jungtis švari ir sausa, tada vadovaujuosi automobilio bei įkrovimo įrangos instrukcija; jei problema kartojasi, kreipiuosi į gamintojo servisą.
