Jei tarp Rusijos ir NATO kiltų net ribotas karinis konfliktas, labiausiai nukentėtų Baltijos šalys, rodo nauja „Bloomberg Economics“ analizė. Remiantis jų prognozėmis, Estijos, Latvijos ir Lietuvos ekonomika galėtų susitraukti net iki 43 proc. vos per vienus metus.
Tai būtų didžiausias smūgis tarp visų paveiktų regionų – gerokai didesnis nei numatomas 1,3 proc. pasaulinio BVP sumažėjimas, kuris viršytų 1,5 trilijono dolerių nuostolių ribą.
Net ir ribotas konfliktas turėtų rimtų pasekmių, įspėja ekspertai. Prognozuojami masiniai gyventojų perkėlimai, išaugusios energijos kainos ir nestabilumas pasaulinėse finansų rinkose.
Kodėl Baltijos šalys būtų pirmosios fronto linijoje?
Baltijos regionas – geografiškai pažeidžiamiausia NATO teritorijos dalis, tiesiogiai besiribojanti su Rusija ir Baltarusija. Tokia padėtis esą daro šį regioną itin patrauklų karinei eskalacijai.
Danijos karinės žvalgybos vertinimu, Rusija gali per artimiausius 6 mėnesius sukelti ribotą karinį incidentą, o per 2 metus – rimtai grėsti visam NATO Aljansui.
Tuo tarpu NATO generalinis sekretorius Markas Rutte teigia, kad Maskva per ateinančius 5 metus gali svarstyti tikslinius išpuolius prieš kai kurias Aljanso nares – pirmiausia Baltijos šalis.
Ekonominės pasekmės neapsiribotų tik Baltija
Nors Baltijos šalys patirtų didžiausią žalą, Lenkija, Vokietija, Suomija ir Švedija taip pat pajustų stiprų ekonominį smūgį. Visai Europos Sąjungai prognozuojamas 1,2 proc. BVP praradimas, auganti skola ir papildomos socialinės bei karinės išlaidos.
Įdomu tai, kad net ir Rusijos ekonomika tokiu atveju susitrauktų apie 1 proc., nepaisant to, kad ji aktyviai plečia ginkluotės gamybą ir karinę infrastruktūrą palei vakarines sienas.
- Skype programos nebeliko – kaip visam laikui ištrinti programėlę iš savo įrenginių
- Automobilių rinka sukrėsta: „Xiaomi“ pristatė SUV, kuris įveikia 835 km be papildomo įkrovimo
- Po 16 metų „iPhone“ atsirado funkcija, kuri jau seniai yra kiekviename „Android“ telefone
- 16 milijonų investicija iš esmės pakeis Garliavos veidą
- Ekspertai papasakojo, kokį procesorių 2024 m. pabaigoje rinktis taupiam žaidėjui
Reakcija: ginkluotė vietoje žodžių
Atsižvelgiant į augančią įtampą, NATO šalys planuoja iki 2035 m. padidinti gynybos biudžetus iki 5 proc. BVP. Tai reiškia milijardines investicijas į oro ir raketinę gynybą, infrastruktūrą ir kariuomenės modernizavimą.
Vis dėlto, Rusija perspėja, kad tokie žingsniai bus vertinami kaip provokacija. Prezidentas Vladimiras Putinas priminė apie ankstesnius NATO pažadus nesiplėsti į rytus, kuriuos, jo teigimu, Vakarai pažeidė.
