Šį pavasarį įvykęs didžiulis elektros energijos tiekimo sutrikimas, dėl kurio didelė dalis Ispanijos ir Portugalijos apie 10 valandų buvo be elektros, Lietuvoje vėl pakurstė diskusijas apie energetinį saugumą ir tvarumą, praneša Lietuvos žiniasklaida.
Balandžio 28 d. Iberijos pusiasalio elektros tinklo gedimas sukėlė elektros energijos tiekimo sutrikimą didelėse Ispanijos ir Portugalijos teritorijose, paralyžiuodamas telekomunikacijas, transporto sistemas ir kitą svarbią infrastruktūrą. Pareigūnai šį incidentą sieja su mažiausiai aštuonių žmonių mirtimis.
Remiantis pirminiais duomenimis, elektros energijos tiekimo nutraukimas prasidėjo nuo generatoriaus gedimo, dėl kurio svyravo įtampa. Dėl šio viršįtampio Ispanijos stogų saulės baterijos perėjo iš generatorių į vartotojus, todėl padidėjo maždaug 9 gigavatų paklausa. Tuomet Prancūzija nutraukė savo jungtį su Ispanija, kad apsaugotų savo sistemą, taip dar labiau sumažindama tiekimą. Dėl nepakankamų atsarginių generavimo pajėgumų pusiasalis – tikra „energijos sala” – liko tamsoje.
Tai parodė, kaip greitai sistema gali žlugti, jei paklausa ir pasiūla išsiderina, aiškino energetikos bendrovės „E energija” vadovas Gediminas Uloza, kuris pats asmeniškai patyrė elektros energijos tiekimo sutrikimą komandiruotės Ispanijoje metu.
Jis patarė konferencijos dalyviams Vilniuje turėti po ranka grynųjų pinigų, išorinę bateriją ir popierinį žemėlapį, nes tokioje situacijoje „Google Maps” neveiks.
Lietuvos perdavimo sistemos operatorius „Litgrid” pabrėžia, kad šalis yra geriau pasiruošusi dėl pastaraisiais metais atliktų investicijų, ruošiantis sinchronizacijai su žemyninės Europos tinklais.
„Turėjome perorientuoti sistemą iš Rytų į Vakarus, nutiesti naujas perdavimo linijas ir įrengti sinchroninius kompensatorius kiekvienoje Baltijos šalyje”, – sakė „Litgrid” sistemos eksploatavimo departamento vadovas Donatas Matelionis. „Taip pat turime akumuliatorinių kaupimo pajėgumų, kurie galėtų būti panaudoti tokio incidento atveju.” Tačiau D. Matelionis perspėjo, kad kibernetinės ir fizinės grėsmės vis dar egzistuoja, primindamas, kad šiais metais Europoje jau įvyko trys didelio masto elektros energijos tiekimo sutrikimai – neįprastai daug.
Ekspertai teigia, kad balandžio mėnesio elektros energijos tiekimo nutraukimą sukėlė ne programišių ataka. Tačiau ankstesni incidentai, įskaitant 2015 m. kibernetinę ataką prieš Ukrainos elektros tinklą, rodo riziką.
- Kinija paleido didžiausią pasaulyje vėjo turbiną: ji turėjo poveikį, kurio niekas nesitikėjo
- Nuo 2026 m. numatomi eurų banknotų pokyčiai – ką gyventojai turi žinoti
- Europa tyliai rengia pensijų reformą, kuri smarkiai paveiks ir gyventojus Lietuvoje
- Nuo lapkričio mėnesio „Ryanair” mokės savo darbuotojams 2,50 euro už kiekvieną kartą, kai jie aptiks rankinio bagažo matmenis viršijantį lagaminą
- Mobiliojo telefono numerio nebereikia: „WhatsApp“ laukia dideli pokyčiai
„Hibridinis išpuolis prieš elektros tinklą palieka žmones ne tik be elektros, bet ir be informacijos, ir tai yra blogiausia tokioje situacijoje”, – sakė Uloza, primindamas, kad Ispanijoje mobiliojo ryšio tinklai ir pavėžėjimo programėlės nustojo veikti per kelias valandas. „Nežinai, kada, kaip ir kas nutiks.”
Lietuvos pagalbos tarnybos pataria namų ūkiams turėti radijo imtuvą su baterijomis, kad jie galėtų priimti pranešimus, jei tuo pačiu metu dingtų elektra ir internetas.
Šaltinis: la.lv
Jau net nebejuokinga skaitant tokias nesąmones. Bet kai armijoms vadovauja ginekologai, medicinai – vadybininkai, švietimui-„ekonomistai“-stebėtis nėra ko. Siūlau visiems apsirūpinti generatoriais, malkomis ir žibalu-su tokiais „specialistais“ greit elektrą gamintis teks patiems. Taip nors garantuotai ją turėsi.