Birželio elektros kaina – žemiausia nuo 2020 metų. Kas lėmė tokį rekordą?

Birželio mėnesį Lietuvoje vidutinė didmeninė elektros rinkos kaina buvo mažiausia per paskutinius 56 mėnesius. Praėjusį mėnesį vien vėjo ir saulės elektrinės Lietuvoje užtikrino daugiau nei 75 proc. vartojimo, kuris pasiekė nuo 2017 metų nematytas žemumas. Tai lėmė saulėti ir vėsūs orai, reikšmingai išaugęs gaminančių vartotojų skaičius ir jų vietoje pasigaminama bei suvartojama elektros energija.

Birželio mėnesio vidutinė didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje, palyginti su praėjusiu mėnesiu, sumažėjo 36 proc. nuo 68 Eur / MWh iki 43 Eur / MWh. Latvijoje kainos buvo tokios pat, o Estijoje – 41,5 Eur / MWh. Baltijos jūros regione didžiausios kainos formavosi Lenkijoje – 81,5 Eur / MWh. O mažiausios Skandinavijos šiaurinėse zonose – mažiau nei 10 Eur / MWh.

Pasak Pauliaus Kozlovo, „Litgrid“ Strategijos departamento vadovo, daugiausia įtakos elektros kainoms birželį turėjo atsinaujinančiai elektros energijai palankios oro sąlygos. 95 proc. Lietuvos suvartojimo padengė vietos gamyba, daugiau nei du trečdalius jos sudarė vėjo ir saulės generacija. Kiti svarbūs veiksniai – dėl didelio gaminančių vartotojų skaičiaus rekordiškai sumažėjęs elektros vartojimas ir mėnesio pabaigoje atstatyta „EstLink 2“ jungtis tarp Suomijos ir Estijos.

„Birželio mėnesį elektros kainos buvo itin mažos, paskutinį kartą mažesnė mėnesio kaina buvo tik 2020 metų lapkritį. Tokios mažos kainos nemaža dalimi susidarė dėl neįprastai vėjuotų orų. 2021–2024 metais birželio mėnesiais vėjo elektrinės visada pagamindavo mažiausiai elektros per metus, tačiau šiemet birželį pagaminta net 389 GWh. Palyginti, tai trečias labiausiai vėjuotas mėnuo šiemet, o daugiausiai vėjo jėgainės gamino sausį – 475 GWh. Taip pat mažesnes kainas lėmė ir saulėti, tačiau ne itin karšti orai. Saulės gamyba pasiekė rekordines 273 GWh, o vartojimas sumažėjo iki 858 GWh. Tokio mažo elektros suvartojimo per mėnesį nebuvo net per pandemiją, o paskutinį kartą mažiau vartota tik 2017 metų rugsėjį. Mažą elektros vartojimą paaiškina paskutiniais metais reikšmingai išaugęs gaminančių vartotojų skaičius. Dauguma gaminančių vartotojų, esant palankioms oro sąlygoms, patys visiškai apsirūpina elektra ir nevartoja jos iš elektros tinklų“, – sako P. Kozlovas.

„Litgrid“ Strategijos departamento vadovo teigimu, prie žemų kainų prisidėjo ir vėl išaugusios galimybės importuoti pigią elektros energiją iš Suomijos.

„Vėjuoti ir saulėti orai vyravo ir kitose Šiaurės šalyse, kainos Švedijoje ir Suomijoje buvo dar žemenės, taip pat elektra šiek tiek pigesnė buvo ir Estijoje. Prie to labiausiai prisidėjo greičiau nei tikėtasi sutaisyta „EstLink 2“ jungtis. 658 MW galios jungtis vėl pradėta eksploatuoti birželio 19 dieną. Nuo tada kiekvieną dieną elektros kainos Lietuvoje ir Estijoje skiriasi dėl ribotų elektros perdavimo pralaidumų tarp Latvijos ir Estijos. Tačiau pigesnė suomiška elektra vis tiek daro didelę įtaką žemesnėms kainoms ir Lietuvoje“, – teigia P. Kozlovas.

Elektros suvartojimas Lietuvoje mažėjo

Vidutinė elektros kaina birželio mėnesį Lietuvos kainų zonoje buvo 43,1 Eur / MWh, o tuo pačiu laikotarpiu 2023 ir 2024 metais ji atitinkamai siekė 91,7 ir 98,7 Eur / MWh.

Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusį mėnesį preliminariai siekė 858 GWh. Palyginti su geguže, vidutinis elektros suvartojimas per mėnesį sumažėjo 4 proc. Bendrai Lietuvoje per birželį buvo pagaminta 814 GWh elektros energijos – 7 proc. mažiau nei praeitą mėnesį, kai generacija siekė 876 GWh. Vietos elektrinės užtikrino 95 proc. šalies elektros energijos suvartojimo*.

Daugiausia elektros gamino vėjo elektrinės

Analizuojant preliminarius Lietuvos gamybos duomenis, vėjo elektrinės birželį gamino daugiausiai – beveik 50 proc. visos Lietuvos gamybos. Jų generacija išaugo 58 proc. nuo 246 GWh iki 389 GWh.

Saulės jėgainių gamyba išaugo 8 proc. nuo 252 GWh iki 273 GWh. Šiluminių elektrinių gamyba mažėjo 83 proc. nuo 263 GWh iki 46 GWh. Hidroelektrinių generacija mažėjo 4 proc. nuo 77 GWh iki 74 GWh. Kitų elektrinių generacija siekė 32 GWh.

Bendras importo srautas sudarė 14 proc. šalies suvartojimo*. Importas į Lietuvą sumažėjo 7 proc. nuo 401 GWh iki 372 GWh, palyginti su gegužės duomenimis. Birželį importas iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį siekė 59 proc., iš Latvijos 34 proc., o iš Lenkijos importuoti 7 procentai. Eksportas praėjusį mėnesį sumažėjo 2 proc. nuo 257 GWh iki 251 GWh. Didžiausia eksporto dalis buvo nukreipta į Lenkiją – 38 proc., 31 proc. į Latviją, o likęs 31 proc. į Skandinaviją.*