„Via Lietuva“ nuosekliai įgyvendina tarptautinės magistralės „Via Baltica“ rekonstrukcijos planus ir pradeda pasirengimą likusių, nerekonstruotų ruožų modernizavimui. Artimiausiu metu darbai bus planuojami valstybinės reikšmės magistraliniuose keliuose A8 Panevėžys–Aristava–Sitkūnai, A10 Panevėžys–Pasvalys–Ryga ir A17 Panevėžio aplinkkelis – nuo Kauno iki Latvijos sienos.
Jau pasirašytos sutartys dėl šių kelių, kurių bendras atstumas sudaro apie 160 km, specialiojo teritorijų planavimo dokumentų parengimo. Tai yra pirmasis žingsnis, ruošiantis šiuos „Via Baltica“ ruožus pertvarkyti į šiuolaikišką, keturių eismo juostų kelią.
„Nuosekliai įgyvendiname tarptautinės magistralės „Via Baltica“ rekonstravimo planus ir imamės pasirengimo modernizuoti dar neatnaujintus ruožus nuo Kauno iki Latvijos sienos. Taip žengiame pirmą, bet labai svarbų žingsnį šiuolaikiško, saugaus ir europinius standartus atitinkančio keturių eismo juostų kelio link“, – pabrėžia laikinai „Via Lietuva“ generalinio direktoriaus pareigas einantis Martynas Gedaminskas.
Specialiojo teritorijų planavimo procesą sudaro trys etapai: parengiamasis, rengimo ir baigiamasis. Šio proceso metu nustatomos teritorijų naudojimo, tvarkymo bei apsaugos priemonės, reikalingos susisiekimo infrastruktūros plėtrai.
Pagrindiniai planavimo tikslai – numatyti inžinerinės susisiekimo infrastruktūros vystymo ir įgyvendinimo gaires, apibrėžti teritorijas, reikalingas infrastruktūros plėtrai, bei sudaryti sąlygas darniai infrastruktūros plėtrai pagal Europos Sąjungos TEN-T (transeuropinio transporto tinklo) standartus. Tai apima keturių eismo juostų kelių rekonstrukciją bei jungiamųjų kelių įrengimą.
„Via Baltica“ transporto koridoriaus Lietuvos dalies projektas Seimo nutarimu 2013 m. pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu. Valstybei svarbių projektų specialiojo teritorijų planavimo dokumentams taikoma valstybės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo, derinimo, keitimo, koregavimo, tikrinimo, tvirtinimo, galiojimo, viešinimo ir ginčų sprendimo tvarka.
Per Lietuvą einanti „Via Baltica“ driekiasi 269 km ilgio ruožu, apimančiu šiuos valstybinės reikšmės magistralinius kelius ar jų atkarpas: A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai, A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda, A8 Panevėžys–Aristava–Sitkūnai, A10 Panevėžys–Pasvalys–Ryga ir A17 Panevėžio aplinkkelis. Ji yra itin svarbi Šiaurės–Pietų krypties transporto arterija, jungianti Baltijos regioną su Vakarų Europa. Tai – strateginis kelias, pagerinantis tarptautinį susisiekimą bei prisidedantis prie regiono ekonominio augimo.
Bendrovė „Via Lietuva“ atsakinga už daugiau nei 21 000 km valstybinės reikšmės kelių, daugiau nei 1 500 tiltų, viadukų ir tunelių bei per 2 000 km pėsčiųjų ir dviračių takų. Įmonė nuosekliai dirba, siekdama užtikrinti saugią, efektyvią ir modernią kelių infrastruktūrą visoje Lietuvoje.
- „Swedbank“ visiškai atsisako paslaugos, kuria anksčiau reguliariai naudodavosi daugelis klientų
- „Ignitis” įvedė abonentinį mokestį: vartotojai masiškai bėga į garantinį tiekimą
- Vienas Europos oro uostas – ties uždarymo riba: „Ryanair“ atšaukia visus skrydžius
- Pavojingi pasirinkimai: automobilių varikliai, kuriuos geriau aplenkti iš tolo
- OPEC+ priėmė sprendimą. Štai kas vyksta su naftos kainomis