Vokietijos oro eismo kontrolė skelbia pavojų: GPS atakų skaičius oro erdvėje neseniai išaugo iki gerokai daugiau nei 100. Vidaus reikalų ministras Dobrindtas nori geriau aprūpinti Bundesverą apsauga nuo dronų.
„Maksimali žala kritinei infrastruktūrai minimaliomis pastangomis“
Pastaraisiais mėnesiais gerokai padažnėję išpuoliai prieš GPS navigaciją, regis, kelia problemų ir vokiečių pilotams. Vokietijos oro eismo kontrolė (DFS) nuo sausio iki rugpjūčio užregistravo 447 pranešimus iš orlaivių įgulų, kurios skrydžio metu aptiko palydovinės navigacijos trikdžius ar manipuliavimą, praneša laikraštis Welt am Sonntag. Prieš dvejus metus buvo užregistruoti tik 25 tokie incidentai.
Pasak Federalinės transporto ministerijos, pastebėtas reikšmingas GPS signalo trukdžių padidėjimas, ypač Baltijos jūros regione ir virš Baltijos šalių. Ataskaitoje teigiama, kad galingi antžeminiai siųstuvai užgožia palydovų signalus arba siunčiami klaidinantys, netikri signalai. Šis signalų manipuliavimas, vadinamas parodijomis, laikomas žymiai pavojingesniu, nes gali suklaidinti orlaivių įgulas dėl jų tikrosios padėties. Tokios atakos gerokai padažnėjo po Rusijos išpuolio prieš Ukrainą 2022 m. vasario mėn.
Ekspertų teigimu, daugybė trukdymo signalų Baltijos jūros regione sklinda iš Rusijos Kaliningrado srities ir gali būti Rusijos hibridinio karo prieš Vakarus dalis. Rugsėjo pradžioje lėktuvas, kuriuo skrido Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (CDU), tapo įtariamo Rusijos GPS trukdymo auka. Laivų savininkai taip pat ne kartą pranešė apie panašius sutrikimus Baltijos jūros regione.
Dobrindtas nori tobulinti dronų gynybą
Vokietijos aviacijos asociacija (BDL) laikraščiui Welt am Sonntag trukdymo išpuolius pavadino „grėsme saugiam civilinių orlaivių naudojimui“ ir paragino geriau apsaugoti civilinę aviaciją, atsižvelgiant į didėjančią grėsmę. BDL taip pat susirūpinusi dėl pastaruoju metu įvykusių incidentų, susijusių su dronais, kurie sutrikdė oro eismą Danijoje.
Šie incidentai rodo, „kaip minimaliomis pastangomis galima padaryti didžiausią įmanomą žalą ypatingos svarbos infrastruktūrai“, – laikraščiui sakė BDL generalinis direktorius Joachimas Langas. – „Vokietijai reikalingas tarpžinybinis situacijų centras, kuriame būtų nuolat keičiamasi informacija tarp saugumo institucijų, žvalgybos tarnybų ir privačiojo sektoriaus.“
Vėlyvą ketvirtadienio vakarą dėl dronų pavojaus buvo uždaryta oro erdvė virš Olborgo oro uosto Danijoje. Kopenhagos oro uoste skrydžių operacijas teko sustabdyti antradienio rytą, nes virš šio rajono kelias valandas skraidė keli dideli dronai.
Atsižvelgdamas į incidentus, federalinis vidaus reikalų ministras Aleksandras Dobrindtas (CSU) paragino išplėsti gynybos nuo dronų įgaliojimus. Atitinkamame priemonių kataloge, be kita ko, numatyta, kad Bundesverui tam tikromis sąlygomis bus leidžiama numušti bepiločius orlaivius, praneša laikraštis Bild.
- Populiariam „TikTok“ kūrėjui „Rajono Kunigui“ – LRTK smūgis: už smurtą ir keiksmus skyrė baudą
- Iki 2040 m. milijardai žmonių gali prarasti savo namus: 12 milijonų km² žemės bus po vandeniu
- „Google“ įspėjimas: skubus „Chrome“ naršyklės atnaujinimas dėl kritinių saugumo spragų
- „Maisto bankas“ šiemet jau išsaugojo 4000 tonų maisto
- „Omniva“ pristato naują siuntų pristatymo modelį: atviras kurjerių tinklas Vilniuje ir Kaune
Pagal planą, ginkluotosios pajėgos galėtų įsikišti, jei dronas kelia didelę grėsmę žmonių gyvybei ar svarbiai infrastruktūrai ir kitos gynybos priemonės būtų nepakankamos. Tokiose krizinėse situacijose sprendimų priėmimo įgaliojimai turėtų būti perduoti Federalinei gynybos ministerijai.
Federalinės vidaus reikalų ministerijos atstovas spaudai, atsakydamas į Bild prašymą, patvirtino, kad šiuo metu vyksta derybos dėl Aviacijos saugumo įstatymo pakeitimo. Atitinkami pakeitimai svarstomi jau kurį laiką ir juos inicijavo dar ankstesnė vyriausybė. Tačiau įstatymo pakeitimą dar turi priimti Bundestagas. Pasak Bild, koalicija taip pat svarsto griežtesnes bausmes už neteisėtą patekimą į oro uosto teritoriją.
Kaip birželį pranešė SPIEGEL, Bundesveras paskelbė dronų gynybą prioritetu visose savo bazėse. Ginkluotosios pajėgos taip pat planuoja iki 2029 m. iš „Rheinmetall“ įsigyti dar 47 „Skyranger“ gynybos sistemas, o iki 2028 m. – 31 modernizuotą „Asul“ sistemą. Abi sistemos skirtos kovai su dronais. Be to, iki kitų metų nešiojamųjų trukdžių įrenginių skaičius bus padidintas nuo 367 iki 175.