Lietuviai vis dažniau praranda pinigus sukčiams, o vėliau nusivilia, kad bankai negrąžina prarastų sumų. Kaip rašo tv3.lt, net ir akyliausius gyventojus pastaruoju metu sukčiai sugeba apgauti ir išvilioti pinigų. Išsiaiškinkime, kada tikrai galima tikėtis kompensacijos ir kaip maksimaliai apsisaugoti.
Socialinio tinklo „Facebook” grupėje žmonės skundėsi, kad norint pervesti didesnę sumą draugui jau reikia aiškintis bankui, pasididinti limitus, bet aferistams pavyksta akimirksniu „iššluoti” žmonių sąskaitas ir bankai jau tada nekalti, rašo tv3.lt.
„Juk pinigai paduodami ne į rankas, kad neatsektų, pas ką jie, o į kitus bankus eina. Tai negi negali padaryti, kad būtų žinoma, į kokį banką, į kokią sąskaitą, pas kokį žmogų jie nueina?” – kauniečio komentarą cituoja tv3.lt.
Užsienio pavyzdžiai
Pasak tv3.lt, Jungtinėje Karalystėje gyvenantis vyras piktinosi Lietuvos bankais, teigdamas, kad JK tokiais atvejais niekur nereikia eiti ir niekam nereikia skambinti – įeini į savo e. bankininkystę, užpildai dokumentus ir per 24 val. atgauni visus pinigus.
„Pas mane Airijoje nuo sąskaitos nuėmė 3 tūkst. eurų ir bankas iš karto grąžino”, – Marijos pasakojimą apie tvarką užsienyje cituoja portalas.
Kada bankai Lietuvoje grąžina pinigus
Lietuvos bankų asociacijos (LBA) Komunikacijos vadovė Valerija Kiguolienė tv3.lt nurodė, kad pinigai sąskaitose valdo patys gyventojai – pinigai nuo tokių atvejų nėra apdrausti.
„Jeigu kodą perduosite nusikaltėliams, jie pasisavins jūsų pinigus. Bėda ta, kad skaitmeniniame pasaulyje žmonės konfidencialius duomenis praranda nepastebimai, perduodami savo „seifo” kodą nusikaltėliams”, – V. Kiguolienės paaiškinimą perduoda tv3.lt.
Pasak portalo, bankai prisiima atsakomybę tuomet, kai nuostolių kilmė yra susijusi su autorizacijos trūkumais, jei operacijos nebuvo patvirtintos mokėjimo priemonės autentifikavimo priemonėmis.
- Kas nutinka, jei sumaišote E5 (95) ir E10 (98) benziną, ir kodėl daugelis žmonių tai daro?
- Kiek gausite „į rankas“ nuo 2026 metų? Pristatytas naujas GPM skaičiuoklės įrankis
- „Swedbank” siunčia labai nemalonią žinutę savo klientams: „Daugelis gali gauti laiškų”
- Naujos ES bankomatų taisyklės: kas keičiasi vartotojams
- Didelio mažmeninės prekybos tinklo vadovė ragina parduotuves užsidaryti anksčiau – 20 val.
Draudimas nuo sukčių – beveik neegzistuoja
Lietuvos draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis tv3.lt aiškino, kad kalbant apie pinigų išviliojimo atvejus, įvertinti tokio įvykio tikimybę ir juo labiau galimą žalos dydį yra sudėtinga.
„Dėl šios priežastos draudimo bendrovės tokios draudimo apsaugos faktiškai nesiūlo arba siūlo ją labai ribotą”, – A. Romanovskio komentarą cituoja tv3.lt.
Kaip nurodo portalas, asociacijos žiniomis, tik viena draudimo bendrovė – „BTA draudimas” – teikia draudimo paslaugą atvejams, kai pinigai iš klientų išviliojami. Maksimali draudimo išmoka tokiems atvejams yra 1 tūkst. eurų.
Chargeback – realus būdas atgauti pinigus
Tv3.lt rašo, kad gyventojams susigrąžinti pinigus galimai padėjo ne draudimas, o „MasterCard” ar „Visa” kortelių operatorių siūloma pinigų grąžinimo (angl. chargeback) paslauga.
Kaip veikia chargeback procedūra, paaiškina tv3.lt:
- Kreipiatės į savo banką, pateikiate problemos įrodymus
- Jūsų bankas inicijuoja chargeback ginčo procedūrą per kortelių tinklą
- Informuojamas pinigų gavėjo bankas, kuris apie tai informuoja ir savo klientą
- Kortelių sistema priima sprendimą
Pasak portalo, chargeback nėra tas pats, kas įprastas pinigų grąžinimas – tai oficiali kortelių sistemos ginčo procedūra, kurią reikia inicijuoti per tam tikrą terminą (dažniausiai – per 120 d. nuo problemos atsiradimo).
Praktiniai patarimai apsisaugoti
Viena moteris tv3.lt dalijosi, kad jai, jungiantis prie netikro „eSveikata.lt” puslapio, buvo nuskaityti pinigai ir ji iškart kreipėsi į banką. „Būčiau neatgavusi, jeigu būtų spėjęs išsigryninti. Mano patarimas – pinigus taupykite indėlyje, niekas jų iš ten nepaims”, – moters patarimą cituoja portalas.
Ką daryti, jei pinigai jau dingo:
- Nedelsiant blokuokite korteles ir prisijungimus
- Kreipkitės į banką – kuo greičiau, tuo didesnė tikimybė
- Registruokite pranešimą policijai – reikės ginčo procedūrai
- Saugokite visus įrodymus – ekrano nuotraukas, susirašinėjimus
Kaip pabrėžia tv3.lt, dėl galimybių privačiai apsidrausti nuo žalos, kurią gali padaryti finansiniai sukčiai, reikėtų teirautis draudimo bendrovių. Tačiau realybė tokia – apsauga labai ribota, o bankai grąžina pinigus tik labai konkrečiais atvejais.
Šaltinis: tv3.lt, Facebook.com