Nuo pirmadienio, liepos 7 dienos, keliaujantys pro Suvalkų koridorių turės susidurti su nauja realybe – Lenkija atnaujina pasienio kontrolę ties Lietuvos siena. Sprendimas, kurį Varšuva vadina „laikinu”, iš tikrųjų gali tapti ilgalaikiu galvos skausmu tūkstančiams lietuvių, kasdien kertančių sieną darbo, verslo ar asmeniniais reikalais.
Kodėl Lenkija ėmėsi tokio žingsnio?
Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas aiškina, kad sprendimas priimtas kaip atsakas į Vokietijos veiksmus. Berlynas jau kurį laiką taiko griežtą pasienio kontrolę, siekdamas sustabdyti migrantų srautus iš Baltarusijos per Lenkiją. Dabar Varšuva nusprendė elgtis simetriškai.
„Mes buvome ir liksime Šengeno gynėjai, bet turi būti abipusė kaimynų valia”, – pareiškė Tuskas, pridurdamas, kad Lenkija neša pagrindinę naštą kovojant su nelegalia migracija iš Rytų.
Premjeras taip pat paminėjo svarbią detalę: nors Lenkija savo pasienyje su Baltarusija sustabdo 98% nelegalių bandymų kirsti sieną, Latvijos ir Lietuvos sienos su Baltarusija „nėra tokios saugios”. Būtent per jas, anot Tusko, nelegalūs migrantai bando patekti į Lenkiją, o iš ten – giliau į Europą.
Kas laukia keliautojų?
Nors Lenkijos valdžia žada, kad stengsis „maksimaliai sumažinti neigiamas pasekmes” eiliniams piliečiams, realybė greičiausiai bus kitokia. Pasienio kontrolė reiškia:
- Ilgesnes eiles – ypač piko valandomis gali tekti laukti valandą ar daugiau. Prisiminkite COVID-19 laikus, kai ties sienomis stovėdavo kilometrinės automobilių eilės.
- Dokumentų tikrinimą – visiems keliautojams privaloma turėti galiojantį pasą arba asmens tapatybės kortelę. Vairuotojams papildomai reikės transporto priemonės dokumentų.
- Kelionės laikas taps nežinomas – jei anksčiau kelionės laiką galėjote planuoti tiksliai, dabar teks pridėti papildomą „atsargą” pasienio kirtimui.
Ypač sudėtinga situacija gali susidaryti vasarą, kai tūkstančiai lietuvių keliauja atostogauti per Lenkiją į Vakarus. Taip pat nukentės verslininkai, vežėjai ir tie, kas dirba kitapus sienos.
Estija jau perspėja apie rizikas
Estijos vidaus reikalų ministras Igoras Taro jau išreiškė susirūpinimą dėl Lenkijos sprendimo.
„Pasienio kontrolės atnaujinimas griauna visą mūsų ankstesnio darbo logiką”, – pareiškė jis po pokalbio su Lenkijos kolega.
Ką žmonės dabar skaito?- Dar viena netikėta žinia iš „Swedbank“ nutraukiama itin populiari paslauga. Klientai jaučiasi apgauti
- SEB bankas įspėja apie tris naujus apgaulės būdus. Sukčiai pakeitė taktiką
- FIFA Pasaulio futbolo klubų taurė: sensacingos brazilų pergalės ir Europos grandų mūšiai ketvirtfinalyje
- Birželio elektros kaina – žemiausia nuo 2020 metų. Kas lėmė tokį rekordą?
- Skubiai taisomas Gariūnų viadukas paralyžiavo eismą – vairuotojai raginami keisti maršrutus
Ministras priminė COVID-19 patirtį, kai dėl pasienio kontrolės „smarkiai nukentėjo prekių apyvarta”. Jo žodžiais, daugelis ES piliečių vasarą keliauja per Lenkiją į Vokietiją ar Lietuvą, ir visiška pasienio kontrolė „smarkiai paveiks jų keliones”.
Suvalkų koridoriaus dilema
Situaciją komplikuoja ir geopolitinis kontekstas. Lietuvos-Lenkijos siena dalinai sutampa su strategiškai svarbiu Suvalkų koridoriumi – 65 kilometrų sausumos ruožu tarp Kaliningrado srities ir Baltarusijos. Saugumo ekspertai ne kartą perspėjo, kad konflikto atveju šis koridorius gali būti užblokuotas.
Dabar, įvedus pasienio kontrolę, matome, kaip net taikos metu šis svarbus kelias gali tapti „butelių kakleliu”. Ironija ta, kad Lenkija, siekdama apsisaugoti nuo migrantų, sukuria papildomą pažeidžiamumą strategiškai svarbiame regione.
Kas toliau?
Nors Varšuva tvirtina, kad kontrolė – laikina priemonė, patirtis rodo, kad tokie „laikini” sprendimai dažnai tampa nuolatiniais. Vokietija savo pasienio kontrolę pratęsė iki 2025 metų rugsėjo, ir mažai kas tiki, kad po to ji bus panaikinta.
Lietuvai tai reiškia, kad teks prisitaikyti prie naujos realybės. Galbūt atėjo laikas rimtai pagalvoti apie alternatyvius kelius į Vakarus – per Latviją ar net jūra. Verslas turės perskaičiuoti logistikos kaštus. O eiliniai piliečiai – planuoti keliones su didesne laiko atsarga.
Paradoksalu, bet kovodama su nelegalia migracija, Europa grįžta prie sienų, kurias kadaise su džiaugsmu nugriovė. Šengeno erdvė, buvusi vienu didžiausių ES pasiekimų, pamažu virsta iliuzija. O mes, lietuviai, vėl tampame pasienio zona – tik šį kartą ne su Rytais, o su Vakarais.
