Latvijos vyriausybė svarsto drastišką sprendimą – sumažinti leistiną greitį už gyvenamųjų vietovių nuo 90 iki 80 km/h. Šis pasiūlymas yra dalis platesnio eismo saugumo plano, kurį valdžia ketina svarstyti jau rytoj, sausio 7 dieną.
Latvijos kelių eismo saugumo ekspertai pripažįsta, kad dabartinės priemonės nepakankamos norint pasiekti 2021–2027 metų Kelių eismo saugumo plane numatytus tikslus. Tarp maždaug 30 naujų siūlomų priemonių – ne tik greičio mažinimas, bet ir „nulinės tolerancijos” politika greičio viršijimui iki 10 km/h.
Planuojama įrengti mažiausiai 16 vidutinio greičio matavimo atkarpų, panašių į Lietuvoje jau veikiančius VGMA. Taip pat siūloma griežtinti kontrolę miestuose – gyvenamuosiuose rajonuose su intensyviu pėsčiųjų ir dviratininkų srautu greitis gali būti ribojamas iki 30 km/h.
Radikalios priemonės pažeidėjams
Latvijos ekspertai svarsto ir itin griežtas priemones:
- Automobilių konfiskavimą už didelę neapmokėtų baudų sumą
- Draudimo įmokų didinimą vairuotojams su pažeidimais
- Transporto priemonių konfiskavimą už rimtus techninius defektus
Taip pat planuojama sugriežtinti naujų vairuotojų mokymo reikalavimus ir apriboti vairavimą su „baltomis teisėmis” (mokymo leidimu).
Ką tai reiškia Lietuvai?
Baltijos šalys tradiciškai dalijasi gerąja patirtimi eismo saugumo srityje. Jeigu Latvija priims šiuos pakeitimus ir jie duos teigiamų rezultatų, tikėtina, kad panašios diskusijos netrukus prasidės ir Lietuvoje.
Lietuvos kelių policija jau ne kartą kėlė klausimą dėl greičio ribojimų peržiūrėjimo, ypač ruožuose, kur dažnai įvyksta avarijos. Taip pat diskutuojama apie griežtesnę kontrolę miestuose, kur vis daugėja elektrinių paspirtukų ir dviračių.
Tiesa, tokie pokyčiai Lietuvoje susidurtų su nemažu vairuotojų pasipriešinimu. Jau dabar socialiniuose tinkluose vairuotojai skundžiasi dėl, jų nuomone, per mažų greičio ribojimų kai kuriuose kelio ruožuose. 80 km/h ribojimas už miesto daugeliui atrodytų pernelyg griežtas.
Vis dėlto, jeigu Latvijoje pavyks įrodyti, kad tokie ribojimai realiai išsaugo gyvybes, Lietuva vargu ar galės likti nuošalyje. Europos Sąjungos kelių saugumo strategija „Vision Zero” siekia, kad iki 2050 metų kelių eismo aukų skaičius būtų sumažintas beveik iki nulio. Norint šį tikslą pasiekti, teks priimti ir nepopuliarius sprendimus.
