1 500 kilometrų nuvažiuojamas atstumas ir vos dvylikos minučių įkrovimo laikas – tokius rezultatus turėtų pasiekti kietojo kūno baterija, kurią Kinijos automobilių gamintojas BYD ketina pradėti serijiniu būdu gaminti šio dešimtmečio pabaigoje. Be to, šis energijos kaupiklis turėtų būti proveržis ir kainos atžvilgiu.
Kinijos elektromobilių milžinė BYD jau daugiau nei dešimtmetį vykdo tyrimus, susijusius su kietojo kūno baterijomis. Šios baterijos, kurios vietoj įprasto skystojo elektrolito naudoja kietą elektrolitą, laikomos esminiu elektromobilumo technologiniu lūžiu: jos turėtų užtikrinti didesnį energijos tankį, ilgesnį nuvažiuojamą atstumą, trumpesnį įkrovimo laiką ir būti saugesnės nei įprastos ličio jonų baterijos su skystu elektrolitu.
BYD pirmąsias savo kietojo kūno baterijų celes su 20 ir 60 ampervalandžių (Ah) talpa jau testavo praėjusiais metais. Žiniasklaidos duomenimis, nuo 2027 m. BYD planuoja pradėti montuoti šias baterijas į pirmuosius automobilius. Technologijų vadovas Sun Huajun metų pradžioje šį planą patvirtino naujienų portalo Electrek duomenimis. Masinė gamyba turėtų prasidėti 2030 m.
Superakumuliatorius galimai jau testuojamas BYD automobiliuose
Kinijos pramonės portalas skelbia, kad BYD kietojo kūno baterijos gali pasiekti net 400 Wh/kg energijos tankį – tai būtų beveik dvigubai daugiau nei dabartinių ličio jonų baterijų. Remiantis tuo pačiu pranešimu, ši baterija su vos 12 minučių įkrovimu galėtų leisti nuvažiuoti iki 1 500 kilometrų.
Tame pačiame straipsnyje teigiama, kad technologijų vadovas Sun per 2025 m. Kinijos Kietojo Kūno Baterijų Inovacijų ir Plėtros Summit’ą paskelbė, jog šios baterijos jau montuojamos į populiarų BYD Seal elektromobilį, ir prasidėjo testavimas realiomis kelių sąlygomis. Vis dėlto, BYD šiuos gandus neigė gana miglotai: „Šiuo metu nieko nežinoma, pirmasis modelis ir jo parametrai dar oficialiai nepaskelbti.“
BYD dar anksčiau yra paskelbusi ketinanti iki dešimtmečio pabaigos pasiūlyti vienodą kainą tiek skystojo, tiek kietojo kūno baterijoms. Net jei ir nepasitvirtintų žadami atstumai ir įkrovimo laikai, kainų suvienodinimas tarp šių technologijų jau būtų didžiulis žingsnis pirmyn. Dėl savo konstrukcijos kietojo kūno baterijos vis tiek turi gerokai didesnį energijos tankį ir trumpesnį įkrovimo laiką nei skystojo elektrolito baterijos.
Tačiau išlieka iššūkių – pavyzdžiui, ilgaamžiškumo problemos ir aukštesnės gamybos sąnaudos.
Ne tik BYD, bet ir kiti automobilių bei baterijų gamintojai aktyviai dirba su šia technologija: Mercedes ir BMW neseniai taip pat pradėjo savo kietojo kūno baterijų bandymus keliuose.
