„Nissan Motor”, kadaise japonų pramonės galios simbolis, atsidūrė situacijoje, verčiančioje užduoti fundamentalų klausimą: ar didžiosios korporacijos per didelės, kad žlugtų? Planuojama 4 milijardų dolerių vertės obligacijų emisija – tai ne eilinė finansinė operacija, o desperatiškas bandymas išgelbėti skęstantį laivą.
Krizės anatomija
Skaičiai kalba patys už save. Nissan paskutinius finansinius metus užbaigė su 4,5 milijardo dolerių grynuoju nuostoliu. Tai ne laikinas „paslydimas” – tai sisteminė problema įmonės, kuri nespėja prisitaikyti prie besikeičiančios automobilių pramonės realybės.
Japonų gamintojas planuoja obligacijų emisiją dviem valiutomis. JAV doleriais bus išleisti penkių, septynerių ir dešimties metų trukmės vertybiniai popieriai, kiekviena dalis verta mažiausiai 750 milijonų dolerių. Palūkanos? Nuo 7 iki 8 procentų – lygis, kuris finansų pasaulyje reiškia vieną: didelę riziką.
Lygiagrečiai Nissan išleis obligacijas eurais – ketverių ir aštuonerių metų, kiekviena po minimum 500 milijonų eurų. Prie to dar prisideda šešerių metų konvertuojamų obligacijų emisija, verta 150 milijardų jenų.
Skolų spiralė
Labiausiai neramina surinktų lėšų tikslas. Nissan neplanuoja investicijų į naujas technologijas ar elektrifikaciją – pinigai bus skirti esamų skolų refinansavimui. Tai klasikinis naujų skolų ėmimo pavyzdys senoms skoloms padengti.
Įmonė einamaisiais finansiniais metais turi grąžinti apie 700 milijardų jenų skolų. Visos trys pagrindinės reitingų agentūros pažemino Nissan obligacijas iki „šiukšlių” lygio – etiketės, kuri finansų pasaulyje prilygsta raudonai vėliavai.
Skausmingas palyginimas su konkurentais
Agentūra Fitch nepalieka iliuzijų – Nissan kredito profilis yra silpnesnis nei panašiai vertinamų gamintojų, tokių kaip General Motors, Ford ar Stellantis. Japonų gamintojo veiklos maržos ir pinigų srautai yra žymiai žemiau lygių, pateisinančių dabartinį reitingą.
Tai ypač skaudu atsižvelgiant į tai, kad dar prieš dešimtmetį Nissan buvo suvokiamas kaip inovacijų lyderis, elektrifikacijos pionierius su Leaf modeliu.
Gelbėjimo planas ar agonijos pratęsimas?
Naujasis generalinis direktorius Ivan Espinosa pristatė drastišką restruktūrizacijos planą. 7 iš 17 gamyklų uždarymas visame pasaulyje ir 15 procentų darbuotojų atleidimas – tai ne reforma, o amputacija.
Anksčiau Nissan jau prašė tiekėjų atidėti mokėjimus, kas automobilių pramonėje yra rimtų likvidumo problemų ženklas. Dabar griebiasi obligacijų su palūkanomis, kurios normaliomis sąlygomis būtų nepriimtinos.
Sisteminė pramonės problema
Nissan istorija – įspėjimas visai automobilių pramonei. Transformacija elektromobilių link reikalauja milžiniškų investicijų, o tradiciniai gamintojai dažnai yra per gremėzdiški, kad spėtų su pokyčiais.
Senstanti modelių linija ir krintantys pardavimai – tai gilesnės problemos simptomai: nesugebėjimo prisitaikyti pasaulyje, kur Tesla ir Kinijos gamintojai diktuoja pokyčių tempą.
Kas toliau?
Klausimas ne ar Nissan išgyvens – esant tokiam dydžiui, greičiausiai bus rastas būdas išlaikyti įmonę gyvą. Klausimas – kokia forma?
Obligacijų emisija gali suteikti atokvėpio akimirką, bet neišspręs fundamentalių problemų. Be radikalios strategijos pokyčio, be tikros inovacijos, Nissan rizikuoja lėta agonija – tapti zombių korporacija, kuri egzistuoja, bet negyvena.
Istorija moko, kad versle nėra įmonių per didelių žlugti. Klausimas tik ar Nissan pasidarys išvadas iš šios pamokos, kol ne per vėlu. Gelbėjimosi virvė 4 milijardų dolerių pavidalu gali pasirodyti per plona, kad atlaikytų japonų giganto problemų svorį.
