„Ferrari” pagaliau pripažino tai, ką vairuotojai kalbėjo jau seniai – sensoriniai mygtukai ant vairaračio yra ne inovacija, o klaida. Italų superautomobilių gamintojas oficialiai paskelbė, kad grąžina tradicinius fizinius mygtukus į visus savo modelius. Pirmoji automobilis su atkurtais fiziniais mygtukais – naujoji „Amalfi”.
Kaip viskas prasidėjo
„Ferrari” sensorinių mygtukų nuotykis prasidėjo su superautomobiliu SF90, vėliau ši technologija atkeliavo į sportinių automobilių F80 liniją. Tuomet atrodė, kad tai yra ateitis – modernu, minimalistiška, technologiška.
Enrico Galliera, „Ferrari” komercijos direktorius, prisipažįsta, kad sensorinių mygtukų idėja buvo pasiskolinta iš išmaniųjų telefonų. „Norėjome sukurti greitos sąveikos patirtį, panašią į tą, kurią žmonės patiria naudodami mobiliuosius telefonus”, – aiškina jis.
Dizainerių komanda tikėjo, kad kuo daugiau vairuotojai naudos sensorinius mygtukus, tuo labiau prie jų pripras ir tuo efektyviau valdys automobilį. Teorija skambėjo gražiai, bet praktika parodė visai ką kita.
Kodėl sensoriniai mygtukai nepasiteisino
Pagrindinė problema – sensoriniai mygtukai reikalauja vizualinio dėmesio. Vairuotojas turi žiūrėti į vairą, kad pataikytų į reikiamą vietą, o tai prieštarauja pagrindinei saugaus vairavimo taisyklei: „akys kelyje, rankos ant vairo”.
Vairuojant „Ferrari” greičiu, kiekviena sekundė svarbi. Net trumpas žvilgsnis į vairą norint paspausti reikiamą mygtuką gali būti pavojingas. Be to, sensoriniai paviršiai neteikia jokio fizinio grįžtamojo ryšio – vairuotojas negali būti tikras, ar paspaudė mygtuką, kol nepamatys rezultato.
Dar viena problema – netyčiniai palietimai. Laikant rankas ant vairo posūkiuose ar tiesiog važiuojant nelygiu keliu, lengva netyčia paliesti sensorinį paviršių ir aktyvuoti nepageidaujamą funkciją.
Kompromisas tarp tradicijų ir inovacijų
Įdomu tai, kad „Ferrari” nepaneigia skaitmeninės sąveikos privalumų. Galliera teigia: „Mes vis dar tikime, kad skaitmeninė sąveika turi savo pranašumų, bet turime rasti protingesnį būdą.”
Kompanijos sprendimas – palikti dažniausiai naudojamus mygtukus fiziniais, o mažiau svarbias funkcijas perkelti į sensorinius paviršius. Ypatingas dėmesys skiriamas ikoninėms funkcijoms, tokioms kaip „start-stop” mygtukas, kuris turi svarbią vietą „Ferrari” istorijoje ir tradicijose.
Ko galime pasimokyti iš „Ferrari” klaidos
„Ferrari” istorija – puikus pavyzdys, kad ne viskas, kas atrodo modernu ir technologiškai pažangu, yra geresnis sprendimas. Automobilių pramonėje vis dažniau matome gamintojus, bandančius perkelti išmaniųjų telefonų patirtį į automobilius, bet ne visada tai pasiteisina.
„Tesla” su savo milžinišku centriniu ekranu, „Mercedes-Benz” su „Hyperscreen” – visi bando sumažinti fizinių valdiklių skaičių. Bet „Ferrari” pavyzdys rodo, kad tam tikrose situacijose tradiciniai sprendimai yra geresni.
Ateities perspektyva
„Ferrari” sprendimas grįžti prie fizinių mygtukų gali tapti tendencijos pradžia. Jau dabar matome, kad kai kurie gamintojai, tokie kaip „Hyundai” ir „Mazda”, sąmoningai išlaiko fizinius valdiklius svarbioms funkcijoms.
Galbūt ateityje pamatysime hibridinį sprendimą – fizinius mygtukus su keičiamu funkcionalumu, priklausomai nuo konteksto. Arba sensorinius paviršius su haptiniu grįžtamuoju ryšiu, kuris imituoja fizinio mygtuko pojūtį.
Viena aišku – vairavimo patirtis turi būti ne tik moderni, bet ir saugi bei intuityvi. „Ferrari” pripažinimas, kad sensoriniai mygtukai buvo klaida, rodo, kad net prestižiniai gamintojai nėra neklystantys ir geba mokytis iš savo klaidų. O tai, paradoksaliai, yra tikros inovacijos požymis.
