Vežėjų veikla gali būti pelninga, tačiau pelną lemia ne tik nuvažiuoti kilometrai, bet ir įvairūs incidentai kelyje bei jų prieigose. Kasdien uždirbti iš nuvažiuotų kilometrų transporto įmonėms įprasta, tačiau draudimo klausimai dažnai paliekami nuošalyje ir iškyla tik kartą per metus – atnaujinant sutartis. Deja, atsainus požiūris į rizikos valdymą dažnai „suvalgo“ didelę dalį įmonės uždirbtos maržos.
Statistika aiški: bendrovės, kurios skiria dėmesio vairuotojų atrankai, mokymams ir vadybos procesams, ilgainiui moka mažiau, nei tos, kurių darbuotojai nuolat patenka į eismo įvykius ar nesidomi, kas bus, jei brangus krovinys bus pažeistas, pavogtas ar sudegs.
Dalis Lietuvos vežėjų vis dar vadovaujasi logika „pigiau šiandien – brangiau rytoj“. Tačiau ilgainiui racionalus vežėjas, kuris investuoja į žmones ir procesus, uždirba daugiau, nei tas, kuris bando taupyti darbo užmokesčio sąskaita.
Draudimo kaštų realybė
Pavyzdžiui, įmonė, turinti 100 vilkikų ir patirianti mažai incidentų, už viso parko civilinės atsakomybės draudimą per metus sumoka apie 150–180 tūkst. eurų. Tuo tarpu dažnai įvykiuose dalyvaujančios bendrovės išlaidos gali siekti net 200–400 tūkst. eurų.
Skirtumas tarp 30 ir 50 incidentų per metus gali sudaryti iki 150 tūkst. eurų. Ir tai ne teorija – tokia yra praktinė Lietuvos transporto sektoriaus matematika. Problema ta, kad dauguma įmonių apie draudimo išlaidas galvoja tik tada, kai situacija jau bloga ir galimybės kažką pakeisti ribotos.
Draudimo brokeriai dažnai vežėjus skirsto pagal „šviesoforo spalvas“:
- Žalia zona – apie 10 % įmonių, kurios efektyviai valdo rizikas;
- Geltona zona – 60 % įmonių, kurios balansuoja ant ribos;
- Raudona zona – 30 % bendrovių, nesigilinančių į incidentų priežastis ir kasmet nustembančių, kodėl draudimo pasiūlymai tik brangsta.
Kodėl išlaidos išauga?
1. Prasti vairuotojai.
Įmonės, kurios samdo neatsakingus ar menkai apmokytus vairuotojus, dažniausiai už draudimą moka dvigubai daugiau. Net ir nedideli incidentai, pavyzdžiui, subraižyta priekaba, daro įtaką kitų metų draudimo kainai, nes draudikai skaičiuoja vidutines išmokų vertes pagal visą šalį. Tad 500 eurų žala gali padidinti išlaidas tūkstančiais.
2. Silpna vadyba.
Nemotyvuoti ar nepakankamai apmokyti vadybininkai gali pridaryti milžiniškų nuostolių. Dažniausiai brangių krovinių vagystės – tai ne atsitiktinumas, o vadybos klaida. Neatsakingas požiūris į krovinio specifiką ir saugumą gali įmonei kainuoti dešimtis tūkstančių eurų papildomų išlaidų draudime.
Vežėjo ir brokerio tandemas
Draudimo brokerio tikslas nėra vien parduoti polisą – tai nuolatinis bendradarbiavimas, padedantis mažinti perteklines išlaidas. Kartais brokerio tarpininkavimas ir operatyvus sprendimas gali sumažinti nuostolius labiau, nei oficialus draudimo suveikimas, kuris ateityje tik pabrangintų polisą.
Vežėjai, kurie įsiklauso į patarimus, gali optimizuoti procesus – greičiau pakeisti nekompetentingą vairuotoją, sustiprinti vadybos standartus ar investuoti į mokymus. Ilgainiui tokie sprendimai leidžia sutaupyti daug daugiau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.
Geras brokeris nuolat stebi draudimo įvykių statistiką ir perspėja vežėją, jei rizika artėja prie pavojingos ribos. Laiku imantis veiksmų – papildomai drausminant, apmokant ar keičiant personalą – galima išvengti drastiškai išaugusių draudimo įmokų.
Pabaigai
Transporto sektoriuje daug kelių, bet nebūtinai daugiausia uždirba tie, kurie nuvažiuoja daugiausia kilometrų. Dažnai daugiau pasiekia tie, kurie važiuoja apgalvotai, atsakingai ir neleidžia eurams byrėti pro šalį dėl nevaldomų draudimo kaštų.
