Automobilių pramonė keičiasi vis greičiau. Vienas po kito išleidžiami nauji modeliai, gamintojai nuolat papildo naujas technologijas, o konkurencija verčia trumpinti kūrimo laiką. Tačiau kyla logiškas klausimas: ar toks tempas tikrai pagerina automobilius, ar atvirkščiai – neigiamai veikia jų patikimumą?
Pastaraisiais metais vis daugiau atšaukimų buvo susiję su programine įranga, o ne su mechaniniais gedimais. Tai gali reikšti, kad automobilių gamintojai dažnai yra priversti skubėti išleisdami naujus modelius, palikdami elektroninių sistemų užbaigimą laikotarpiui po pardavimo pradžios.
Vienas iš galimų sprendimų galėtų būti modelių gyvavimo ciklo pailginimas. Jei automobiliai ant konvejerio stovėtų ilgiau, inžinieriai turėtų daugiau laiko taisyti defektus, o pirkėjams dėl programinės įrangos ar techninių problemų rečiau tektų lankytis servisuose.
Šios strategijos Toyota laikėsi ilgą laiką. Japonijos gamintojas neskubėjo keisti savo modelių kartos, lažindamasis dėl patikrintų dizainų ir laipsniško tobulėjimo. Neatsitiktinai bendrovė daugelį metų iš eilės išlieka didžiausia automobilių gamintoja pasaulyje, o Lexus prekės ženklas nuolat pirmauja patikimumo reitinguose.
JAV vidutinis automobilio gyvavimo ciklas yra maždaug nuo penkerių iki šešerių metų, po kurių modelis gauna naujos kartos arba iš esmės atnaujinamas. „Toyota“ įmonėje šis laikotarpis tradiciškai yra ilgesnis, todėl galima kruopščiau suprojektuoti ir pašalinti daugumą galimų defektų.
Ryškus pavyzdys – Toyota Land Cruiser J70, gaminamas daugiau nei keturis dešimtmečius ir vis dar paklausus tam tikrose rinkose. Tai įrodo, kad ilgas gyvavimo ciklas visai nereiškia aktualumo praradimo, jei tik automobilis išlieka patikimas ir atlieka pagrindines užduotis.
Tačiau galima suprasti ir automobilių gamintojus. Konkurencija šiandien itin didelė, pirkėjai tikisi vis modernesnių technologijų. Be to, dirbtinio intelekto ir skaitmeninių funkcijų plėtra tik didina spaudimą įmonėms, kurios priverstos kuo greičiau diegti naujus sprendimus.
Pati programinė įranga tapo vienu sudėtingiausių šiuolaikinių automobilių elementų. Jei anksčiau pagrindiniai gedimai buvo mechaniniai, tai dabar vis daugiau problemų kyla dėl elektroninių sistemų klaidų. Dėl įtemptų kūrimo grafikų gamintojai dažnai išleidžia automobilius ir tik vėliau taiso defektus atnaujinimais ar atšaukimo kampanijomis.
Tam tikros viltys dedamos į elektromobilius. Juose yra žymiai mažiau judančių dalių nei automobiliuose su vidaus degimo varikliais, todėl mechaniniu požiūriu jie gali būti patikimesni. Tačiau tai nepanaikina priklausomybės nuo sudėtingos programinės įrangos, kuri tampa vis svarbesne automobilio dalimi.
Daugeliui pirkėjų būtent patikimumas išlieka pagrindiniu pasirinkimo kriterijumi. Štai kodėl daugelis savininkų neskuba keisti patikrintų automobilių į naujus modelius, bijodami vaikų ligų pirmaisiais gamybos metais. Dažnai geresniu pasirinkimu laikomos net ir atnaujintos versijos, nes iki to laiko gamintojas jau spėjo pašalinti daugumą pradinių trūkumų.
Modelių gyvavimo ciklo pratęsimas galėtų būti naudingas ne tik pirkėjams, bet ir patiems gamintojams. Dėl didesnio transporto priemonės patikimumo įmonės mažiau investuotų į visiškai naujas platformas, gautų naudos iš didesnės masto ekonomijos ir galbūt sumažintų garantijos išlaidas.
Tačiau vargu ar pramonė eis tokiu keliu. Šiandien vis daugiau gamintojų orientuojasi į itin sparčius plėtros tempus, kuriuos aktyviai demonstruoja Kinijos įmonės. Vakarų prekių ženklai taip pat siekia sutrumpinti naujų modelių kūrimo ciklą iki dvejų ar trejų metų, kad neprarastų konkurencingumo.
Dėl to automobilių gyvavimo ciklas greičiausiai ir toliau trumpės. Rinkai tai reiškia spartesnį technologijų vystymąsi, tačiau pirkėjams kyla rizika, kad į rinką vis dažniau ateis nauji dar nesukurti modeliai, o kai kurias problemas teks spręsti jau prasidėjus prekybai.
Komentarų nėra! Būkite pirmas.