Austrijoje buvo pateiktas pasiūlymas Europos šalių greitkeliuose nustatyti vieną 100 km/h greičio apribojimą. Jo autorius yra austrų ekonomistas ir politinis aktyvistas Günteris Fehlinger-Jahn. Jis mano, kad šis greitis gali būti kompromisas tarp mobilumo, saugumo, energijos suvartojimo ir išmetamųjų teršalų mažinimo.
Idėja nėra nauja. Panašūs apribojimai buvo aktyviai aptariami ir įgyvendinami daugiau nei prieš 50 metų per 1973 metų naftos krizę. Dėl staigaus naftos kainų augimo Europos šalys stengėsi sumažinti degalų sąnaudas, ypač ribodamos greitį. Kai kuriose valstijose ribos svyravo nuo 100 iki 130 km/h, o apribojimai galiojo net Vokietijos autobanuose.
Šiandien argumentacija šiek tiek pasikeitė. Važiuodamas 100 km/h greičiu, automobilis paprastai sunaudoja mažiau energijos nei važiuojant 130 km/h, todėl gali sumažinti degalų sąnaudas ir emisijas. Tuo pačiu metu šiuolaikiniai elektromobiliai yra daug efektyvesni nei seni automobiliai, o jų priklausomybė nuo iškastinio kuro yra mažesnė. Be to, automobiliai gavo automatines stabdžių sistemas, eismo juostų valdymą ir kitas saugumą didinančias technologijas.
Pagrindinė universalios ribos problema – Europos kelių įvairovė. Saugus greitis priklauso nuo greitkelio konstrukcijos, oro, eismo ir kelio sąlygų. Ilga tiesi greitkelio atkarpa Ispanijoje nėra tas pats, kas sudėtingas kelias su tuneliais, viadukais ir intensyviu eismu. Todėl ta pati taisyklė visoms šalims ir trasoms gali pasirodyti per grubi.
Užuot tiesiog sumažinus ribą iki 100 km/h, diskusijos galėtų būti nukreiptos į infrastruktūros kokybę, vairuotojų mokymą ir modernias saugos sistemas. Pagalbos vairuotojui technologijos jau dabar leidžia valdyti eismo juostas ir atstumą, o ateityje automatika gali dar labiau sumažinti riziką. Todėl greičio klausimą reikėtų svarstyti ne atskirai, o kartu su konkretaus kelio saugumu ir galimybėmis.
Redaktoriaus nuomonė
Vienintelis 100 km/h apribojimas visai Europai skamba paprastai, tačiau kelių padėtis įvairiose šalyse pernelyg skiriasi, kad universali taisyklė automatiškai būtų geriausias sprendimas. Sumažinus greitį iš tiesų galima sumažinti energijos sąnaudas ir padidinti saugumą, tačiau poveikis priklauso nuo konkretaus kelio ir transporto priemonės. Mūsų nuomone, logiškiau protingą greičio apribojimą derinti su kokybiška infrastruktūra, kelių būklės stebėjimu ir moderniomis pagalbos vairuotojui sistemomis.
Komentarų nėra! Būkite pirmas.