Automobilių aukcione Monterėjaus mieste buvo užfiksuotas absoliutus istorinis Amerikos automobilių pramonės vertės rekordas. Vienetinį 1964 m. Shelby Cobra Daytona Coupe pardavė Gooding Christie aukciono namai už astronominę 42 905 000 USD. Ankstesnė ekspertų sąmata, siekusi apie 25 milijonus dolerių, liko toli, o naujojo retenybės savininko pavardę nuspręsta laikyti paslaptyje.
Pagrindinė šios partijos istorinė vertė yra ta, kad turime važiuoklę su indeksu CSX2300 – tai pirmasis šešių kada nors šioje serijoje sukurtų kupė pavyzdys. Carroll Shelby sumanė kurti Daytona modifikaciją turėdamas vieną konkretų tikslą – nutraukti visišką gamyklinės Ferrari komandos dominavimą Europos ištvermės lenktynėse.
Techninė projekto bazė buvo britų rodsteris AC Ace, kuriame buvo sumontuotas amerikietiškas V8 variklis. Kadangi atviras bazinės „Cobra“ kėbulas dėl prastos aerodinamikos neleido jai pasivyti „Ferrari 250 GTO“ kupė tiesiosiose, dizaineriai sukonstravo visiškai uždarą rafinuotą „fastback“ kėbulą.
CSX2300 važiuoklė debiutavo paskutiniame 1964 m. FIA GT tarptautinio čempionato etape, kur laimėjo du greičio ruožus iš karto. Automobilis dalyvavo vienos dienos maratono 24 valandų Le Mano lenktynėse, kur užtikrintai pirmavo savo klasėje, kol sulūžo alkūninis velenas.
1965 metais šis automobilis šturmavo Deitono, Sebringo, Reimso trasas ir dalyvavo 1000 kilometrų Niurburgringo lenktynėse. Nors šis konkretus pavyzdys tą sezoną neužfiksavo individualių pirmųjų taškų, jo nuoseklūs finišai padėjo „Shelby American“ komandai oficialiai laimėti 1965 m. FIA pasaulio gamintojų čempionatą.
Pasibaigus karjerai JAV, automobilis buvo eksportuotas į Japoniją dalyvauti 1966-ųjų „Grand Prix“, vėliau pilnai restauracijai nupirko pats Carrollas Shelby, o pastaruosius du dešimtmečius kupė buvo privačioje Larry Bowmano kolekcijoje.
Pagalba “AC”
Unikalų aerodinaminį kėbulą Shelby Cobra Daytona Coupe sukūrė jaunas 24 metų amerikiečių inžinierius ir dizaineris Pete’as Brockas, tuo metu dirbęs Carroll Shelby kompanijoje. Brokas išdėstymą kūrė intuityviai, remdamasis prieškario vokiečių inžinierių ataskaitomis apie priekinio pasipriešinimo sumažinimą dėl smarkiai iškirpto vertikalaus laivagalio (vadinamasis „Kamm efektas“ arba „Kammback“).
Kai pirmasis prototipas išvažiavo į bandymų trasą 1963 m. pabaigoje, naujos kėbulo formos iš karto padidino maksimalų automobilio greitį tiesiojoje 48 km/h, lyginant su atviru Cobra rodsteriu, o tai leido nedidelei amerikiečių komandai sutriuškinti gamyklinius Ferraris greitaeigėje Mulsanne tiesiojoje Le Mano mieste.
Komentarų nėra! Būkite pirmas.