Aš pats išbandžiau: kiek degalų sunaudoja automobilis važiuojant 90, 110 ir 140 km/h greičiu – dalinuosi bandymų rezultatais

Degalų sąnaudos priklauso ne tik nuo greičio. Svarbios ir kelio sąlygos, vairuotojo įpročiai, automobilio techninė būklė, net padangų tipas bei jų nusidėvėjimo laipsnis.

Degalų sąnaudos priklauso nuo daugelio veiksnių, tačiau vienas svarbiausių yra važiavimo greitis. Skirtumai gali būti didesni, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Remdamiesi praktiniais matavimais, panagrinėkime, kaip keičiasi sąnaudos važiuojant 90, 110 ir 140 km/h greičiu.

Didžiausios degalų sąnaudos kasdien stebimos miestuose. Tai lemia dažni sustojimai, pakartotiniai užvedimai ir mažas vidutinis greitis. Tačiau už apgyvendintų vietovių ribų situacija priešinga – kelionė sklandesnė, todėl degalų sąnaudos gali būti net 30–50 % mažesnės.

Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad didėjant važiavimo greičiui, sparčiai didėja degalų sąnaudos. Tai lemia tiek fizikos dėsniai, tiek automobilio techninės charakteristikos: kuo didesnis greitis, tuo daugiau energijos reikia oro pasipriešinimui įveikti ir judėjimui palaikyti.

Pagrindinis veiksnys – variklio sūkių skaičius. Mažiausios sąnaudos pasiekiamos, kai variklis veikia maždaug 1200–2000 aps./min. Tačiau norint išlaikyti didesnį greitį, sūkius reikia padidinti, o tai neišvengiamai reiškia didesnes degalų sąnaudas.

Kitas svarbus veiksnys – oro pasipriešinimas. Jis nedidėja tolygiai, o proporcingai greičiui kvadratu. Tai reiškia, kad kuo didesnis greitis, tuo stipresnė „oro siena“ jam priešinasi ir tuo daugiau degalų reikia jai įveikti. Šis veiksnys paaiškina, kodėl degalų sąnaudos taip smarkiai skiriasi priklausomai nuo vairavimo režimų ir greičių.

Eksperimentui buvo pasirinktas automobilis su 1,6 l atmosferiniu benzininiu varikliu, 123 AG galia ir šešių pavarų automatine pavarų dėže. Visi matavimai atlikti tame pačiame kelio ruože, panašiomis oro sąlygomis, įjungus pastovaus greičio palaikymo sistemą, siekiant užtikrinti kuo objektyvesnius ir palyginamus rezultatus.

Pirmasis matavimas – pastoviu 90 km/h greičiu. Borto kompiuteris rodė 5,8 l/100 km sąnaudas, varikliui dirbant 1900 aps./min. Nors gamintojo nurodytas rodiklis yra 4,8 l/100 km, toks rezultatas realiomis sąlygomis laikomas gana ekonomišku ir tinkamu kasdieniam važiavimui.

Važiuojant 110 km/h greičiu, borto kompiuteris užfiksavo 6,9 l/100 km sąnaudas, variklio sūkiams siekiant 2400 aps./min. Palyginti su ankstesniu matavimu, tai nedidelis padidėjimas – todėl tokį greitį galima laikyti pagrįstu kompromisu tarp degalų sąnaudų ir važiavimo greičio.

Važiuojant 140 km/h greičiu, jau aiškiai jaučiamas didesnių apsukų ir padidėjusio oro pasipriešinimo poveikis. Tachometras rodė 3200 aps./min., o sąnaudos padidėjo iki 9,2 l/100 km. Palyginti su 90 km/h greičiu, tai 59 % daugiau, kas patvirtina, kad kuo greičiau važiuojame, tuo ženkliai didėja degalų sąnaudos.

Taigi, kiekvienas vairuotojas turi pasirinkimą – teikti pirmenybę greičiui ar taupyti degalus ir apsaugoti variklį. Realūs matavimai rodo, kad racionaliausias vairavimo režimas yra 90–110 km/h greičio diapazone. Didesnis greitis ne visada reiškia naudą – dažnai tai tik didesnės išlaidos ir didesnė automobilio apkrova.