Šiais laikais praktiškai kiekvienas lietuvis turi automobilį. Tuo pačiu visi asmeninio transporto savininkai supranta – dauguma kiemų mūsų šalyje mažai pritaikyti esamam automobilių kiekiui. Siauri pravažiavimai, apsisukimo vietų trūkumas, mažytės stovėjimo aikštelės, žiemą nuo sniego nevalyti keliai – visa tai kelia problemų.
Situacija, kai automobilio savininkas išeina iš namų ir pamato, kad jo „kregždutė” apgadinta (atsirado įbrėžimų, pažeistas veidrodėlis ar dar kas nors) – nėra retenybė. Kaltininko daugumoje atvejų šalia nėra. Pabandysime išsiaiškinti, kiek rimtas toks nusižengimas ir kas gresia pažeidėjui sugavimo atveju.
Svarbu neapsirinkti vertinant padarytą veiką!
Gali pasirodyti, kad tai, kas įvyko – smulkmena. Žala savininkui nežymi, kokių nors rimtų pasekmių nėra. Be to – daugumoje atvejų nukentėjusiojo nėra netoliese. Todėl pažeidėjas išvažiuoja be sąžinės graužimo. Tačiau Administracinių nusižengimų kodeksas tokią situaciją traktuoja kaip eismo įvykio vietos palikimą! O tai, pagal 234 straipsnį (kadangi eismo įvykyje nėra nukentėjusiųjų), gresia teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu nuo vienerių iki pusantrų metų arba bauda nuo 450 iki 550 eurų!
Dažnai išvažiavimo priežastis tampa ir tai, kad vairuotojas tiesiog nepastebėjo nedidelio kontakto su gretimu automobiliu. Bet jei kruopštus transporto priemonės savininkas ras įrodymus (pavyzdžiui, netoliese esančių vaizdo stebėjimo kamerų įrašus) ir kreipsis į teisėsaugos organus, įrodyti savo nežinojimą bus labai sunku.
Kaip reikėtų elgtis, jei užkabinote „kaimyną”
Daugelis sąžiningų piliečių skuba ir negali laukti pareigūnų atvykimo. Tikėdamiesi nukentėjusiojo sąžiningumo ir adekvatumo, jie palieka po valytuvais raštelį su savo telefono numeriu ir situacijos aprašymu. Deja, kartais tai jiems sukelia papildomų problemų. Nukentėjusių automobilių savininkai gali tiesiog įforminti eismo įvykį, nurodydami, kad kaltininkas pasislėpė, o pagal paliktus duomenis žmogų lengva surasti. Įrodinėti savo gerus ketinimus teks jau teisme.
Jei vis dėlto nusprendėte pranešti apie susidūrimą tokiu būdu – padarykite automobilių išsidėstymo ir prie priekinio stiklo prispausto raštelio nuotrauką. Esant blogam jums scenarijui, galėsite tai pateikti posėdyje savo sąžiningumo įrodymui. Jūs nieko neslėpėte ir nesislapstėte, o tai reiškia, kad kaltinimai nepagrįsti.
Taip pat gali būti, kad apie eismo įvykį sužinosite po ilgo laiko iš kelių policijos pareigūnų, radusių jus pagal orientyrą.
Kartais teisėjas priima „užvažiavusiojo” pusę. Bet šiuo atveju reikia suprasti – viskas priklauso nuo žmogiškojo faktoriaus. Taip, žinomas atvejis, kai nežinojimo įrodymu buvo pripažintas faktas, kad kaltininkas vakare grįžo į tą pačią aikštelę ir kaip niekur nieko pastatė automobilį. Teisėjas nusprendė, kad baimės dėl atsakomybės nebuvimas rodo informacijos apie pažeidimą nebuvimą. Taip pasisekti gali ne kiekvienam.
- „Taip atrodo mūsų „žalioji ateitis” po vienos krušos?” Specialistai paaiškina, kad saulės moduliams dažniau kenkia visai kas kita
- Kodėl automobilių varikliai tapo neremontuojami: viskas labai paprasta
- ES atsisakė šio banknoto: kokios kupiūros jau nebematysite apyvartoje?
- Vienas patikimiausių rinkoje: į kurį biudžetinį krosoverį verta atkreipti dėmesį
- Ko bijo telefoniniai sukčiai – pasakę šias frazes sukčiai patys padės ragelį
Kaip bendrauti su nukentėjusiuoju
Būna, kad kaltininkas, pasiruošęs išspręsti incidentą, grįžta vakare, bet neranda pažeisto automobilio. Šiuo atveju reikia sužinoti – ar buvo įformintas eismo įvykis. Jei pareigūnai užfiksavo susidūrimą – ieškokite įrodymų, kad palikote įvykio vietą netyčia ir nesiekdami pasislėpti. Jei niekas nieko nefiksavo – galite atsipalaiduoti. Juk tokiu atveju nukentėjusysis taip pat pasislėpė iš avarijos vietos, o tai reiškia – patenka į tą patį straipsnį kaip ir kaltininkas. Vargu ar jis pradės reikšti jums pretenzijas ir tuo pačiu kasti sau duobę. Jei jus vis tiek kankina sąžinė – susitikite su nukentėjusiuoju ir aptarkite taikų sureguliavimą.
Gali būti, kad antro automobilio savininkas neina į kontaktą – neatidaro durų, neatsako į skambučius (jei tai pažįstamas kaimynas) arba nerodo susidomėjimo bandymais susitarti. Pabandykite bet kokiu būdu užfiksuoti savo kreipimosi į jį faktą (nuotrauka, diktofonu). Jei staiga nukentėjusysis vis dėlto kreiptųsi į teismą – jūs pateiksite savo suinteresuotumo klausimo sprendimu ir to, kad nesislapstėte, įrodymus.
Tačiau teisingiausia būtų palaukti nukentėjusio automobilio savininko vietoje. Galbūt mašinoje yra vizitinė kortelė su telefono numeriu arba jūs tiesiog žinote, kur žmogus gyvena. Geriau sugaišti šiek tiek laiko, bet išvengti tolesnių problemų.
„Apgaulė” arba „pasivaidenęs” eismo įvykis
Deja, tokie atvejai taip pat pasitaiko. Egzistuoja kompanijos, užsiimančios stovėjimo aikštelių susidūrimų inscenizavimu. Jos sukuria atsitiktinio susidūrimo regimybę ir bando įtikinti patiklų automobilistą atiduoti jiems pinigus. Dažnai sukčiavimo požymis būna būtent „nukentėjusiųjų” noras susitarti vietoje, nesikreipiant į policiją, nes tyrimo atveju gali išaiškėti negraži tiesa. O gali būti, kad pernelyg jautriam automobilio savininkui pasivaideno, kad jūs jį užkabinote. Jei mašina jau matė geresnių dienų ir turi ne vieną įbrėžimą, įrodyti, kad neatsirado naujo, praktiškai neįmanoma. Teks kažkaip spręsti problemą.
Jei esate įsitikinę savo nekaltumu, turėtumėte įrodinėti, kad „eismo įvykio” metu neatsirado jokių pažeidimų, įskaitant ir jūsų automobilyje. Sutikite, neįmanoma kažką „subraižyti” nepažeidus savo kėbulo dangos. Jei reikalas pasiekė teismą, prašykite paskirti trasologinę ekspertizę – ji padės įrodyti jūsų nekaltumą.
Bausmė už atsitiktinai subraižytą sparną ar „nusuktą” veidrodėlį yra per griežta, kad leistumėte reikalams klostytis savaime. Netekti teisių ilgam laikui dėl tokios smulkmenos yra kvaila. Būkite atsargūs ir rimtai vertinkite net nežymius incidentus!
