Greitkeliuose dažnai matome tokį vaizdą – keli sunkvežimiai važiuoja labai arti vienas paskui kitą. Juos aplenkti itin sudėtinga, nes jie juda beveik be tarpų, todėl tenka lenkti visą koloną, o paprastai būna tik dvi eismo juostos ir ribotos lenkimo galimybės. Vairuotojai tokią koloną vadina „traukinuku” arba „lokomotyvu”. Lengvieji automobiliai dar gali juos aplenkti, tačiau transporto priemonių vairuotojams toks manevras yra sudėtingas. Kodėl sunkvežimių vairuotojai taip elgiasi?
Pradėkime nuo statistikos. Lengvajam automobiliui aplenkti sunkvežimį reikia nedaug laiko (žinoma, daug kas priklauso nuo variklio galingumo ir paties automobilio charakteristikų), vidutiniškai tai užtrunka nuo 5 iki 10 sekundžių, retai – iki 15 sekundžių. Tuo tarpu sunkvežimiui aplenkti kitą sunkvežimį reikia mažiausiai 20–25 sekundžių, o sudėtingose situacijose šis laikas gali pailgėti iki 30 sekundžių. Todėl sunkvežimio vairuotojas privalo iš anksto tiksliai apskaičiuoti lenkimo manevrą.
Pagrindinės priežastys
1. Susidariusios spūstys
Pirmoji ir dažniausia priežastis – priekyje susiformavusios spūstys. Paprastai tokie sunkvežimiai specialiai nesibūriuoja į kolonas. Lengvieji automobiliai juos nesunkiai aplenkia, tačiau sunkvežimiui aplenkti kitą sunkvežimį yra sudėtinga užduotis. Ypač kai kelias turi tik dvi eismo juostas, o priešpriešinėje juostoje eismas intensyvus. Lengvasis automobilis dar gali greitai įsiterpti, tačiau sunkiasvoriui sunkvežimiui reikia žymiai daugiau laiko ir erdvės. Taigi jie „įstringa” vienas paskui kitą, norėdami aplenkti, bet aplinkybės to neleidžia.
Galbūt paklausite: suprantama, kad lenkti sudėtinga, bet kam taip važiuoti arti vienas kito, kad net automobilis tarp jų netilptų?
Atsakymas paprastas. Jei priekyje esantis sunkvežimis juda lėtai, norint greitai atlikti lenkimo manevrą, reikia laikytis arti jo. Priešingu atveju, jei atsiliekate per dideliu atstumu, prarandate laiką – reikia pasivyti priekyje važiuojantį automobilį ir tik tada lenkti. Kuo arčiau esate, tuo greičiau galite pradėti lenkimo manevrą.
2. Degalų taupymas
Ši priežastis yra tik ekonominė. Sunkvežimio kabina paprastai yra stačiakampės formos, o priekaba – aukšta, todėl susidaro didelis aerodinaminis pasipriešinimas. Tačiau važiuojant nedideliu atstumu už priekyje esančio sunkvežimio, patenkama į vadinamąją „aerodinaminę šešėlio zoną” – sritį, kur oro pasipriešinimas žymiai mažesnis. Taip galima sutaupyti iki 7% degalų. Tinkamai išnaudojant šį efektą, didžiąją kelio dalį galima nuvažiuoti taupant nemažai kuro.
- „Ignitis” įvedė abonentinį mokestį: vartotojai masiškai bėga į garantinį tiekimą
- Kodėl bankai ragina grįžti prie grynųjų pinigų: ekspertų įspėjimas lietuviams
- Gerai žinomas mechanikas ragina nebepirkti šių automobilių. „Patys sau išsikasite duobę”
- Kiek gausite „į rankas“ nuo 2026 metų? Pristatytas naujas GPM skaičiuoklės įrankis
- NASA paskelbė datą: artėja šimtmečio užtemimas
Mitas apie racijas
Internete sklando nuomonė, kad sunkvežimių vairuotojai glaudžiasi vienas prie kito dėl geresnio radijo ryšio. Tai – mitas. Beveik visi profesionalūs vairuotojai naudoja racijas bendravimui uždaruose kanaluose, tačiau net senesnės kartos racijos lengvai perduodavo signalą kelių kilometrų atstumu. Šiuolaikinės racijos tuo labiau neturi problemų su ryšio kokybe. Taigi niekas nevažiuoja taip „susiglaudę” dėl geresnio radijo ryšio – tai tiesiog nepagrįsta legenda.
Išvada
Sunkvežimių „traukinukai” formuojasi dėl objektyvių priežasčių: sudėtingų lenkimo sąlygų, ekonominio naudingumo ir eismo ypatumų. Lengvųjų automobilių vairuotojams svarbu suprasti šias priežastis ir elgtis kantriai bei saugiai, susidūrus su tokiomis situacijomis kelyje.
