Vokietijoje jau testuojamas ir kitose šalyse diegiamas E20 kuras, kuriame etanolio dalis sudaro 20 %. Vairuotojai, prisimindami ne visada malonią patirtį su E10, baiminasi, kad naujasis kuras taps tikru išbandymu senesniems automobiliams. Be to, tyrimai rodo, jog E20 sąnaudos gali būti keliais procentais didesnės. Ar tikrai yra ko bijoti?
ETS II pakeis degalų kainas
2027 m. įsigaliosianti Europos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ETS II) iš esmės pakeis degalų rinką. Ji apims transporto ir statybų sektorius, nustatydama mokestį už kiekvieną išmestą CO2 toną.
Prognozuojama, kad leidimų kaina nuo 45 eurų už toną 2027 m. gali išaugti iki 100 eurų 2030 m. Praktikoje tai reikš didesnes kainas degalinėse – Europos Komisija skaičiuoja, jog iki dešimtmečio pabaigos benzinas ir dyzelinas gali pabrangti apie 1 PLN už litrą. Vidutiniam vairuotojui, kuris per metus nuvažiuoja 15 000 km, tai reikštų papildomas 2000–3000 PLN išlaidas.
Šioje situacijoje E20 atrodo kaip dalinis sprendimas. Kadangi CO2 mokestis bus taikomas tik iškastinei kuro daliai, benzinas su 20 % bioetanolio gali būti pigesnis už E10 ar E5. Skirtumas galėtų siekti keliasdešimt grošų už litrą.
Didesnės sąnaudos už mažesnes emisijas
Bioetanolis turi apie 34 % mažesnę energetinę vertę nei benzinas. Todėl deginant E20 sąnaudos vidutiniškai padidės 3–4 % palyginti su E10 ir 6–7 % palyginti su E5.
Automobiliui, kuris su E10 sunaudoja 7 l/100 km, perėjus prie E20 vidutinės sąnaudos išaugtų iki 7,2–7,3 l. Per metus, nuvažiavus 15 000 km, tai būtų papildomi 30–45 l degalų. Tačiau jei E20 kaina bus mažesnė, bendros kuro išlaidos gali išlikti panašios ar net mažesnės.
Indijos naftos ir gamtinių dujų ministerija, kur jau plačiai naudojamas E20, teigia, kad efektyvumo sumažėjimas nėra „drastiškas“ ir priklauso nuo vairavimo stiliaus, automobilio būklės, padangų slėgio ar kondicionieriaus naudojimo. Be to, etanolio oktaninis skaičius (108,5, palyginti su benzino 91–95) pagerina greitėjimą ir sumažina detonacijos riziką.

Ar E20 tinka senesniems automobiliams?
Šiuo metu galiojantis DIN EN 228 standartas leidžia ne daugiau kaip 10 % etanolio benzine. Norint įteisinti E20, reikės ES ir nacionalinių teisės aktų pakeitimų.
- Kaip aktyvuoti „SMART NET“ kortelę? Paprasta instrukcija „Senukų” klientams
- „Samsung Galaxy S26″ serija: premjera nukelta į vėlesnį laiką
- „Honor GT 2″ serija: milžiniška baterija ir naujausi procesoriai
- Ar įmanoma gauti baudą už tą patį kelių eismo taisyklių pažeidimą du kartus per dieną Lietuvoje?
- Hyundai pristato Elexio: pažangiausias elektromobilis su įspūdingu nuvažiuojamu atstumu vienu įkrovimu ir stebinančia kaina
Gamintojai ruošiasi. „Volkswagen“ jau tikrina, ar nuo 2015 m. pagaminti modeliai suderinami su E20. Panašius bandymus vykdo BMW ir „Mercedes“. Vokietijoje nuo 2023 m. vyksta parko bandymai, kur atrinktos transporto priemonės pildomos E20, o inžinieriai stebi variklio, degalų sistemos ir emisijų pokyčius.
Tačiau senesnių automobilių savininkai gali susidurti su problemomis. Didesnė etanolio koncentracija spartina guminių žarnelių ir sandariklių susidėvėjimą. Ypač tai galioja iki 2010 m. pagamintiems modeliams, kurie nebuvo pritaikyti aukštam bioetanolio kiekiui. Sandariklių keitimas kainuoja kelis šimtus zlotų, tačiau kai kuriems modeliams gali tekti keisti degalų siurblį ar purkštukus.
Tarptautinė patirtis
Brazilija jau seniai naudoja E27 (27 % etanolio) be didesnių techninių problemų. Tos pačios bendrovės – „Toyota“, „Honda“, „Hyundai“ – kurios Europoje perspėja dėl aukšto etanolio kiekio, Brazilijoje gamina automobilius, puikiai važiuojančius su tokiu kuru.
Indija 2025 m. įvedė privalomą E20, skaičiuodama, kad programa per 11 metų leido sutaupyti 144 mlrd. rupijų naftos importo, išstumti 24,5 mln. tonų žalios naftos ir sumažinti 73,6 mln. tonų CO2 emisijų – tai prilygsta 300 mln. pasodintų medžių.
Argumentai „už“ ir „prieš“
E20 šalininkai (pvz., Vokietijos ADAC) teigia, kad tai greitas būdas sumažinti emisijas iš esamo automobilių parko, nereikalaujantis naujos infrastruktūros – pakanka minimalių degalinių pritaikymų.
Kritikai pabrėžia du aspektus:
- Maisto ir kuro konfliktą. Etanolio gamyba iš kukurūzų ar cukranendrių konkuruoja su maisto produkcija dėl žemės.
- Elektromobilių plėtros lėtinimą. Pigiau vairuojant vidaus degimo automobilius dėl biokuro, mažėja paskata rinktis elektromobilius.
Šaltinis: motoryzacja.interia.pl