Nepaisant to, kad veidrodėlių reguliavimas atrodo paprastas dalykas, ši tema išlieka aktuali kiekvienam vairuotojui. Net ir modernios 360° vaizdo kameros dar negali visiškai pakeisti įprastų galinio vaizdo veidrodėlių. Paprasčiausiai todėl, kad fiziškai neįmanoma vienu metu stebėti vaizdą monitoriuje ir realiai valdyti erdvę aplink automobilį.
Dar vienas svarbus aspektas: reakcijos laikas į situaciją, kurią vairuotojas mato realiuoju laiku, yra beveik 2,5 karto greitesnis nei į tą, kurią jis mato ekrane.
Vidinio veidrodėlio svarba
Kiekviename lengvajame automobilyje paprastai yra trys veidrodėliai: vienas salone virš priekinio stiklo ir du šonuose – kairėje ir dešinėje. Kairysis ir dešinysis padeda stebėti aplinką gale, tačiau didžiąją dalį informacijos vairuotojas gauna iš vidinio veidrodėlio.
Pažvelgti į vidinį veidrodėlį užtrunka tik 0,3–0,5 sekundės, tuo tarpu į šoninius reikia pasukti galvą – tai užima beveik sekundę. Todėl svarbu išmokti aktyviai naudoti vidinį veidrodėlį.
Daugelis vairuotojų keičia standartinį veidrodėlį į panoraminį ar sferinį, bet ir jie nepašalina visų aklųjų zonų – dalį vaizdo visada užstoja kėbulo statramsčiai.
Vidinio veidrodėlio reguliavimas
Pirmiausia, svarbu tinkamai sureguliuoti sėdynę. Jei važiuojate konkrečiu automobiliu pirmą kartą, sėdynės reguliavimas būtinas. Vėliau gali atrodyti, kad veidrodėlis rodo tik galines sėdynes, o ne kelią – taip yra todėl, kad vairavimo pradžioje sėdėsena gali keistis, žmogus giliai „įsėda“ į kėdę.
Pirmas 10–15 minučių kelionės gali tekti veidrodėlį pakelti taip, kad pro jį matytumėte vaizdą palei apatinį kraštą. Po kelių minučių vaizdas „susilygins“, o regėjimo laukas susicentruos.
Prisitaikymas prie vairavimo sąlygų
Kartais verta šiek tiek pasukti vidinį veidrodėlį į kairę arba dešinę, priklausomai nuo to, kurioje eismo pusėje esate. Jei važiuojate kaimo keliu ar vienos juostos gatve – nieko keisti nereikia. Tačiau važiuojant kelių juostų mieste arba intensyviu srautu, verta pasukti veidrodėlį taip, kad geriau matytumėte dešinę pusę – ten dažnai atsiranda dviratininkai, paspirtukai ar motociklai.
- Nuo rudens iš „SEB” banko sulauksime pokyčių – brangs viena paslauga
- Kodėl automobilių varikliai tapo neremontuojami: viskas labai paprasta
- Ko bijo telefoniniai sukčiai – pasakę šias frazes sukčiai patys padės ragelį
- „Taip atrodo mūsų „žalioji ateitis” po vienos krušos?” Specialistai paaiškina, kad saulės moduliams dažniau kenkia visai kas kita
- JAV nori uždrausti „Start/Stop“ funkciją automobiliuose
Pereinant iš greitkelio į miesto gatves, vairuotojai neretai pasilenkia į priekį, kas pagerina matomumą aplink priekinio stiklo statramsčius.
Dinaminis reguliavimas
Nepamirškite – veidrodėlius reikia reguliuoti ir kelyje, jei aplinkybės pasikeičia. Kartais prireikia greitai koreguoti ne tik vidinį, bet ir kairįjį veidrodėlį. Tokiais atvejais labai praverčia elektrinis veidrodėlių reguliavimas.
Kairiojo veidrodėlio reguliavimas
Funkcionalumo požiūriu kairysis veidrodėlis beveik prilygsta vidiniam. Kai kuriose situacijose, pavyzdžiui, mažame miestelyje ar kaimo kelyje, užtenka tik jo. Grėsmės ten dažniausiai kyla iš kairės, todėl net padidėjus aklajai zonai tai nesukels pavojaus.
Ekspertai rekomenduoja atskirai reguliuoti veidrodėlį greitkeliui ir atbulinei eigai. Pastaruoju atveju jis nukreipiamas taip, kad matytųsi galinis ratas ir sparnas.
Važiuojant sraute veidrodėlį reikia sulyginti horizontaliai taip, kad jame matytumėte abi durų rankenas ir dalį sparno – automobilio kėbulas turėtų užimti 1/3–1/4 vaizdo. Likusi dalis – kelias.
Vertikaliai reguliuodami, nustatykite veidrodį taip, kad horizonto linija būtų maždaug 2/5 atstumu nuo vaizdo apačios.
Dešiniojo veidrodėlio reguliavimas
Šio veidrodėlio reguliavimo principai panašūs, bet kai kurie vairuotojai jį labiau pakelia ir pasuka, kad būtų geriau matomas šalia važiuojantis transportas. Tokiu atveju horizontas gali būti žemai, o matomas tik bamperio kraštas.
Horizontaliai veidrodėlis reguliuojamas taip, kad galinės durelės ir sparnas užimtų beveik pusę vaizdo. Tai leidžia anksčiau pastebėti artėjantį transportą, kas svarbu, nes į dešinįjį veidrodėlį žiūrima rečiau – laiko atsarga gali būti lemiama.