Didžioji dalis korporatyvinių „filosofijų“ tėra gražiai suformuluoti šūkiai ant biuro sienų – tušti žodžiai apie „sinergiją“ ir „proaktyvumą“. Tačiau „Toyota“ yra visai kas kita. Jos filosofija – tai gyvas mechanizmas, įaugęs į kiekvieną sprendimą, varžtą ir žmogų gamybos linijoje.
„The Toyota Way“ nėra PR triukas, o įmonės DNR. Ji paaiškina, kodėl „Toyota“ automobiliai tarnauja dešimtmečius, kodėl ji garsėja kokybe, kodėl delsia pereiti prie elektromobilių – ir kaip vis dėlto išlieka vienu stabiliausių gamintojų pasaulyje.
1. Ilgalaikė vizija, o ne trumpalaikė mada
Kol konkurentai skubėjo elektrifikuoti visą gamą „iki vakar“, „Toyota“ atrodė lyg atsilikusi. Bet tai – strategija, ne vangumas.
Pirmininkas Akio Toyoda pabrėžia, kad anglies neutralumui yra daug kelių. Bendrovės vidinė „1:6:90 taisyklė“ iliustruoja jų požiūrį: vieno elektromobilio akumuliatoriaus ištekliai gali būti panaudoti šešiems įkraunamiems hibridams arba net devyniasdešimčiai tradicinių hibridų.
Trumpai tariant, „Toyota“ lažinasi už efektyvų išteklių panaudojimą, o ne trumpalaikį rinkos blizgesį. Tokia kantrybė dažnai atrodo kaip konservatyvumas – kol laikas neįrodo jos teisingumo.
2. „Jidoka“ – automatizavimas su žmogiškuoju veidu
Vienas kertinių principų – „jidoka“, pažodžiui reiškiantis „automatizavimą su žmogiškuoju prisilietimu“.
Kiekvienas gamybos darbuotojas turi teisę sustabdyti visą surinkimo liniją, jei pastebi defektą. Ši „Andon“ virvelės sistema leidžia nedelsiant spręsti problemą, kol ji netapo grandinine klaida.
Tai užtikrina, kad kokybė kuriama procese, o ne tikrinama pabaigoje. „Toyota“ gamyklos dėl šio požiūrio pelnė reputaciją kaip kokybės etalonas, o ne reklaminis pažadas.
3. „Kaizen“ – nuolatinis tobulėjimas
„Kaizen“ – vienas iš labiausiai iškraipytų korporatyvinių terminų, tačiau „Toyota“ jį įgyvendina autentiškai.
Po 2011 m. žemės drebėjimo ir cunamio, kurie paralyžiavo Japonijos tiekimo grandines, įmonė sukūrė detalų rizikų žemėlapį ir strategiją, kaip kaupti atsarginius komponentus.
Kai 2020 m. pasaulį ištiko lustų krizė, „Toyota“ buvo viena iš nedaugelio, kuri nepristabdė gamybos. Tai – gyvas „Kaizen“ įrodymas: klaidos laikomos ne tragedija, o galimybe sustiprėti.
4. Partnerystės, o ne tiekėjai
Skirtingai nei daugelis gamintojų, spaudžiančių tiekėjus dėl kainų, „Toyota“ laiko juos ilgalaikiais partneriais.
Įmonės inžinieriai dažnai vyksta į tiekėjų gamyklas padėti optimizuoti procesus, mažinti išlaidas ir tobulinti kokybę. Kai „Toyota“ kaupė atsargines lustų atsargas, ji net pasidalijo saugojimo kaštais su savo tiekėjais.
Toks pasitikėjimu grįstas bendradarbiavimas užtikrina stabilumą – svarbiausią vertybę pramonėje, kurioje vienas trūkstamas varžtas gali sustabdyti visą gamybą.
5. „Genchi genbutsu“ ir „Hansei“ – nueik, pamatyk, pripažink klaidą
„Toyota“ požiūris į problemų sprendimą jungia du principus:
„Genchi genbutsu“ – „eik ir pamatyk pats“, ir „Hansei“ – „nuolatinė savikritika“.
Šių principų nepaisymas ir buvo priežastis, dėl kurios kilo Hino ir Daihatsu skandalai – kai buvo klastojami išmetamųjų duomenys. Vadovybė pernelyg pasitikėjo ataskaitomis ir nepatikrino situacijos vietoje.
Tačiau, ištikima savo filosofijai, „Toyota“ neslėpė problemos – sustabdė visų „Daihatsu“ modelių gamybą ir viešai atsiprašė.
Tikra „Toyota“ dvasia reiškia: nesvarbu, kas nutiko – eik, pamatyk, išmok ir pagerink.
„Toyota Way“ – ne šūkis, o sistema
„Toyota“ filosofija iš esmės primena Zen principus – disciplina, kantrybė, pagarba procesui ir nuolatinis tobulėjimas.
Tai ne idealus modelis – jis turi ir silpnų vietų, tačiau būtent šis metodiškas kuklumas ir atkaklumas padarė „Toyota“ tuo, kuo ji yra: prekės ženklu, kuris išgyvena madų ciklus ir išlieka patikimumo sinonimu.
