Ekonomikos krizė smarkiai paveikė Vokietijos pramonę. Per vienerius metus darbo vietų sumažėjo daugiau nei 100 000, o birželio mėnesį gamyba nukrito žemiau nei pandemijos laikotarpiu. Labiausiai nukentėjo automobilių pramonė, kovojanti su mažėjančiais pardavimais, stipria konkurencija iš Kinijos ir didelėmis išlaidomis, susijusiomis su perėjimu prie elektromobilumo.
Recesija toliau gniaužia Vokietijos ekonomiką, o gilėjanti krizė aiškiai prisideda prie bendro ekonomikos sulėtėjimo. Federalinė statistikos tarnyba Vysbadene pranešė, kad 2025 m. birželį pramonės gamyba realiai sumažėjo 1,9 %. Analitikų vertinimu, pramonės apimtis pasiekė žemiausią lygį nuo 2020 m. gegužės, kai buvo patirtas smarkus COVID-19 pandemijos sukeltas nuosmukis. Dėl krizės jau prarasta daugiau nei 100 000 darbo vietų.
Vokietijos ekonomika gilėja į krizę. Masiniai atleidimai iš darbo
Neigiamą poveikį gamybai 2025 m. birželį daugiausia lėmė žemės ūkio technikos, farmacijos ir maisto produktų gamybos sumažėjimas. Tačiau labiausiai nukentėjo automobilių pramonė, kuri susiduria su mažėjančia elektromobilių paklausa Europoje ir augančia konkurencija iš Kinijos. Per pastaruosius dvylika mėnesių automobilių sektoriuje prarasta 45 400 darbo vietų. Federalinės statistikos tarnybos duomenimis, 2025 m. pirmojo ketvirčio pabaigoje Vokietijos pramonėje dirbo 5,46 mln. žmonių – tai 1,8 % mažiau nei prieš metus.
Vokietijos automobilių valdymo centro atstovas Stefanas Bratzelis neseniai komentavo sudėtingą pramonės padėtį. Jis pabrėžė, kad dabartiniai sunkumai kyla dėl kelių persidengiančių veiksnių: darbo vietų mažinimo, gamybos apimčių mažėjimo ir mažėjančio susidomėjimo elektromobiliais. Be to, kylančios energijos kainos ir sudėtinga biurokratija dar labiau silpnina sektoriaus pozicijas. Vokietijos automobilių pramonės asociacija įspėja, kad jei situacija nepagerės, išliks tik tos įmonės, kurios turi stiprias pozicijas tarptautinėse rinkose.
Rimtos problemos automobilių sektoriuje
Be jokios abejonės, „Volkswagen“ nukentėjo labiausiai. Siekdama mažinti išlaidas ir optimizuoti gamybos bei plėtros procesus, bendrovė paskelbė apie masinius atleidimus ir kai kurių gamyklų uždarymą. „Volkswagen“ generalinis direktorius Oliveris Blume anksčiau užsiminė, kad Vokietijos ekonomikos konkurencingumas mažėja, o vidaus gamyba tampa vis nuostolingesnė. Sąnaudų mažinimo priemonės pasiekė net aukščiausius vadovybės lygius, įskaitant generalinį direktorių, kuris dabar turi tikėtis atlyginimų mažinimo.
„Audi“ taip pat patyrė skaudžių pasekmių ir 2025 m. kovo mėn. paskelbė apie naujus atleidimus. Sutaupytos lėšos bus investuojamos į naujų elektrinių modelių kūrimą. Oficialiame pareiškime „Audi“ generalinis direktorius Gernotas Döllneris pabrėžė, kad bendrovė turi tapti „lankstesnė ir efektyvesnė“, kad galėtų efektyviai konkuruoti rinkoje.
Panašius planus paskelbė ir „Porsche“. Prekės ženklas susiduria su mažėjančia elektromobilių paklausa, silpnais pardavimais Kinijoje ir naujų JAV tarifų rizika Europos Sąjungos produktams. Dėl to planuojama atleisti beveik 2000 darbuotojų.
Automobilių pramonė – ant pelningumo ribos
- Raudonas mygtukas bankomate: kada jį būtinai reikia paspausti
- „Swedbank” siunčia labai nemalonią žinutę savo klientams: „Daugelis gali gauti laiškų”
- Iš kur atsiranda kandys virtuvėje? Ekspertas nurodė netikėtą priežastį
- Didelio mažmeninės prekybos tinklo vadovė ragina parduotuves užsidaryti anksčiau – 20 val.
- Italijoje – kainos kaip iš „kosmoso“: dėl gultų ir skėčių nuomos kainų poilsiautojai palieka paplūdimius tuščius
Krizė smarkiai paveikė ir Vokietijos automobilių dalių tiekėjus. Beveik kasdien pasirodo naujienos apie įmones, patiriančias finansinių sunkumų ir nemokumą. 2024 m. krizė paveikė daugelį pramonės gigantų, tarp jų – „Bosch“ – vieną didžiausių pasaulyje automobilių dalių tiekėjų. Praėjusių metų lapkritį įmonė paskelbė apie masinį darbo vietų mažinimą – atleista iki 5000 darbuotojų. Panašių sunkumų patyrė ir Vokietijos bendrovė „ZF Friedrichshafen“ bei tarptautinės įmonės „Michelin“ ir „Continental“.
