Pirmą šaltą spalio rytą automobilio stiklas buvo pasidengęs plona šerkšno plėvele. Prieš išvažiuodama į kelią patikrinau langų plovimo skysčio bakelį: jame dar buvo vasarinio skysčio likučio. Turėjau naują žieminį, bet vien įpilti jo nepakako, kad iš karto žinočiau, kaip elgsis purkštukai.
Šįkart patikrinau visą grandinę: perskaičiau etiketėje nurodytą užšalimo temperatūrą, įvertinau, ar skystis tinkamai paruoštas, ir pažiūrėjau, ar purkštukai paduoda jį tolygiai. Pirmas bandymas parodė, kad žieminis skystis gali būti bakelyje, o vamzdeliuose dar likti ankstesnio mišinio.
Etiketę skaitau prieš pildama
Ant talpos ieškojau užrašo apie apsaugą nuo užšalimo. Mano skysčio etiketėje buvo nurodyta −20 °C riba. Tai nėra priežastis spėti pagal kvapą ar spalvą: skirtingų gamintojų skysčiai atrodo panašiai, o išvaizda neparodo, kokį šaltį mišinys atlaikys.
Taip pat patikrinau, ar nusipirkau paruoštą naudoti skystį, ar koncentratą. Paruoštą pyliau tiesiai, o koncentratą reikėtų skiesti tik taip, kaip nurodyta jo etiketėje. Įpylus daugiau vandens, apsauga nuo šalčio gali sumažėti, todėl koncentrato skiedimo santykio nespėlioju.
Jei į bakelį įpilu žieminio skysčio ant vasarinio likučio, galutinio mišinio savybių vien iš naujo produkto etiketės nustatyti negaliu. Kuo daugiau likusio vandeningo vasarinio skysčio, tuo labiau jis gali susilpninti apsaugą. Todėl, kai tik yra galimybė, prieš šalnas sunaudoju didžiąją seno skysčio dalį, o tada įpilu žieminio.
Kaip patikrinau skystį ir purkštukus
Bandymą atlikau ant lygaus kiemo, dar prieš išvažiuodama. Prieš pildama įsitikinau, kad produktas skirtas automobilių langams, o bakelis ir dangtelis tvarkingi. Jei skysčio bakelio vietos nerandu arba pastebiu įtrūkusį rezervuarą, nebandau spėlioti ir tikrinu automobilio vadovą ar kreipiuosi į servisą.
- Perskaičiau užšalimo ribą ir naudojimo nurodymus. Atskirai pasižiūrėjau, ar skystis jau paruoštas naudoti.
- Įpyliau jo į bakelį, tačiau nebandžiau pilti iki pat kraštų. Taip palikau vietos skysčiui ir išvengiau išsiliejimo.
- Trumpais paspaudimais įjungiau plovimą, kol iš purkštukų pradėjo eiti žieminis skystis. Pirmą kartą srovė buvo silpna ir nevienoda – vamzdeliuose dar buvo seno mišinio.
- Po kelių trumpų bandymų srovė tapo tolygi. Valytuvus įjungiau tik tada, kai ant stiklo jau buvo pakankamai skysčio, kad jie nebrauktų per sausą paviršių.
- Važiuodama trumpu maršrutu srovę vertinau tik saugioje vietoje ir nežiūrėdama nuo kelio. Kai važiavome dviese, keleivė galėjo stebėti, ar purkštukai veikia. Jei keliauju viena, tokiam patikrinimui sustoju saugioje vietoje.
Mano atveju po seno skysčio išpurškimo purkštukai veikė tolygiai ir važiuojant srovė nenutrūko. Jei skystis nepasirodo arba purkštukai tik trumpai suveikia, nebespaudžiu jungiklio ilgai ir daug kartų: galima be reikalo apkrauti siurbliuką. Pirmiausia sustoju, įvertinu situaciją ir palaukiu, kol automobilis atšils. Jei problema kartojasi, verta kreiptis į autoservisą.
Mano svarbiausias patarimas: įpylusi žieminio skysčio kelis kartus trumpai jį išpurškiu stovėdama, kad jis pasiektų ir žarneles, ir purkštukus. Vien tai, kad bakelyje jau yra žieminis skystis, dar nereiškia, kad sistema juo užpildyta.
Ką parodė bandymas važiuojant
Važiuojant svarbiausia man buvo ne pati etiketėje nurodyta temperatūra, o ar srovė lieka vienoda ir ar stiklas nusiplauna per vieną trumpą bandymą. Pirmą kartą skystį naudojau tada, kai lauke buvo vos žemiau nulio, tad tai nebuvo bandymas esant etiketėje nurodytam šalčiui. Rezultato nelaikau įrodymu, kad produktas tikrai veiks bet kokiomis sąlygomis.
Dar pastebėjau, kad purkštukų srovę gali pakeisti ir ne vien šaltis: užsikimšęs antgalis, netinkamai nukreipta srovė ar beveik tuščias bakelis. Jei vienas purkštukas nedirba, jo nebadauju adata, nes galima pažeisti angą. Apžiūriu, ar antgalio neužstoja purvas, o jei problema neišnyksta, palieku patikrinti specialistui.
Važiuojant oru pučiamas stiklas gali greitai atšalti, todėl prastesnis mišinys ar likęs vanduo sistemoje labiau kelia rūpestį. Tačiau vėjas pats savaime neatšaldo skysčio žemiau lauko temperatūros. Jei purkštukai užšalę, nenaudoju karšto vandens ir nebandau jų atitirpinti atvira liepsna – sustoju šiltesnėje vietoje ir leidžiu automobiliui pamažu atšilti.
Ką dabar darau prieš šaltesnį važiavimą
Po šio patikrinimo žieminį skystį keičiu dar prieš pirmą rimtesnį šaltį, o ne tada, kai jau reikia skubėti. Etiketę pasižiūriu kiekvieną kartą, nes skysčio temperatūros riba ir paruošimo būdas skiriasi. Jei produktas buvo atskiestas arba susimaišė su dideliu vasarinio likučio kiekiu, nelaikau jo apsaugos tokia, kokia pažadėta ant talpos.
Visas patikrinimas kieme man užtruko apie 15–20 minučių, neskaičiuojant kelionės. Daugiausia laiko prireikė trumpam išpurkšti seną skystį ir įsitikinti, kad naujas pasiekė antgalius. Į kelionę išvažiavau ramiau, nes žinojau ne tik tai, kas parašyta ant butelio, bet ir tai, kaip mano automobilio purkštukai veikia.
Per pirmą šalną supratau, kad verta tikrinti ne vien skysčio etiketę. Dabar prieš ilgesnį važiavimą pažiūriu, ar žieminis mišinys pasiekė visą sistemą ir ar srovė nenutrūksta.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ką reiškia ant žieminio langų plovimo skysčio nurodyta −20 °C?
Tai gamintojo nurodyta apsaugos nuo užšalimo riba, kai produktas naudojamas pagal etiketės instrukciją. Jei tai koncentratas arba skystis sumaišytas su vandeningu likučiu, faktinė apsauga gali būti kitokia.
Ar galima žieminį langų plovimo skystį pilti ant vasarinio?
Galima papildyti, tačiau likęs vasarinis skystis gali susilpninti žieminio mišinio apsaugą nuo šalčio. Prieš šalnas geriau sunaudoti kuo daugiau seno skysčio ir naują išpurkšti iki purkštukų.
Ką daryti, jei purkštukai užšalo ir nepurškia?
Sustokite saugioje vietoje ir leiskite automobiliui pamažu atšilti šiltesnėje aplinkoje. Nepilkite antgalių karštu vandeniu ir ilgai nelaikykite įjungto plovimo siurbliuko.
Ar galima žieminį langų skystį skiesti vandeniu?
Tik jei tai koncentratas ir etiketėje pateiktas skiedimo santykis numato tokį paruošimą. Paruoštą naudoti skystį papildomai skiedžiant vandeniu sumažėja jo apsauga nuo šalčio.
