Kai termometras rodo aukštą temperatūrą, daugelis griebiasi oro kondicionieriaus nuotolinio valdymo pultelio. Karštomis dienomis šis prietaisas atrodo kaip vienintelė išeitis. Tačiau Australijos nacionalinio universiteto mokslininkai teigia, kad tai ne visada geriausias sprendimas. Jų tyrimai rodo, kad tradicinės, Pietų Europoje ir kitur taikomos praktikos gali būti ne tik efektyvesnės, bet ir sveikesnės bei draugiškesnės aplinkai. Šiame straipsnyje aptariame, kaip susidoroti su karščiu be oro kondicionieriaus.
Kodėl oro kondicionierius nėra vienintelė išeitis?
Oro kondicionieriai suteikia greitą palengvėjimą karštą dieną, tačiau ilgalaikis jų naudojimas gali turėti neigiamų pasekmių. Australijos nacionalinio universiteto tyrėjai nustatė, kad per didelis priklausomybė nuo oro kondicionavimo silpnina natūralius organizmo prisitaikymo prie karščio mechanizmus. Be to, šie prietaisai eikvoja daug energijos, didina elektros sąskaitas ir palieka anglies pėdsaką. Vietoj to mokslininkai siūlo pasimokyti iš tradicinių praktikų, kurios taikomos karštuose regionuose, tokiuose kaip Pietų Europa ar Australijos čiabuvių bendruomenės.
Pietų Europos išmintis: siestos galia
Pietų Europos šalyse, tokiose kaip Italija ir Ispanija, žmonės jau šimtmečius sėkmingai prisitaiko prie karščio be oro kondicionierių. Vienas pagrindinių būdų – popietinė siesta. Vietoj to, kad kovotų su karščiu karščiausiu dienos metu (paprastai nuo 12 iki 16 val.), vietiniai gyventojai ilsisi vėsioje patalpoje, vengdami fizinės veiklos.
Dr. Simonas Quilty, pagrindinis tyrimo, paskelbto žurnale The Lancet Planetary Health, autorius, teigia:
„Mūsų tyrimas rodo, kad sociokultūrinės praktikos, tokios kaip fizinės veiklos vengimas karščiausiu paros metu, yra galingas sveikatos apsaugos veiksnys.“
Siesta ne tik padeda išvengti perkaitimo, bet ir, kaip rodo kiti tyrimai, gerina kognityvines funkcijas, mažina stresą ir didina produktyvumą vėsesnėmis dienos valandomis.
Australijos čiabuvių patirtis
Tyrėjai palygino oro kondicionierių poveikį šiaurės Australijos gyventojų sveikatai su tradicinėmis čiabuvių bendruomenių praktikomis. Nustatyta, kad čiabuviai, kurie rečiau naudoja oro kondicionierius, geriau toleruoja aukštą temperatūrą. Jų gyvenimo būdas, įskaitant poilsį karščiausiu metu ir buvimą pavėsyje, leidžia organizmui natūraliai prisitaikyti prie karščio.
„Per pastaruosius 40 metų šiaurės Australijos gyventojai vis dažniau naudojo oro kondicionierius, tačiau tai nesumažino su karščiu susijusių mirčių,“ – teigiama tyrimo ataskaitoje. Priešingai, pernelyg ilgas buvimas kondicionuojamose patalpose gali sutrikdyti organizmo gebėjimą reguliuoti temperatūrą.
- „Volkswagen” atsisveikina su legenda: modelis nebebus gaminamas
- Kodėl Swedbank prašo klientų užpildyti išsamų klausimyną: teisiniai reikalavimai ir klientų apsauga
- Italijoje – kainos kaip iš „kosmoso“: dėl gultų ir skėčių nuomos kainų poilsiautojai palieka paplūdimius tuščius
- Lietuvos bankomatuose diegiama nauja funkcija. Daugelis tiesiog šokinės iš laimės
- Elektromobilių trūkumai, kurie išryškėja tik naudojant: „Nissan Leaf“ patirtis
Dr. Quilty pabrėžia:
„Popietinis poilsis yra nemokamas sprendimas, nepaliekantis anglies pėdsako.“
Alternatyvos oro kondicionieriui
Be siestos, yra ir kitų būdų, kaip efektyviai kovoti su karščiu:
- Pasyvus vėsinimas: Pastatai turėtų būti projektuojami taip, kad maksimaliai išnaudotų natūralų vėdinimą – pavyzdžiui, naudojant storas sienas, šešėlius metančius stogus ar langų žaliuzes.
- Drėgmės kontrolė: Lengvi, kvėpuojantys drabužiai ir vandens purkštuvai padeda palaikyti komfortą.
- Hidratacija: Gerkite pakankamai vandens, kad išvengtumėte dehidratacijos, ypač karštomis dienomis.
- Vengimas tiesioginių saulės spindulių: Naudokite skėčius, kepures ar ieškokite pavėsio, kai temperatūra aukščiausia.
Tyrimo bendraautorė profesorė Aparna Lal priduria:
„Oro kondicionavimas suteikia laikiną palengvėjimą, tačiau tai neturėtų būti vienintelis sprendimas. Gyvenimo būdas turėtų būti pritaikytas prie aplinkos sąlygų.“
Ar oro kondicionieriai kenkia sveikatai?
Nors oro kondicionieriai yra patogūs, jie turi ir trūkumų:
- Sumažėjęs organizmo atsparumas karščiui: Ilgalaikis buvimas vėsiose patalpose silpnina natūralius termoreguliacijos mechanizmus.
- Sausas oras: Oro kondicionieriai gali išsausinti odą ir kvėpavimo takus, sukeldami diskomfortą.
- Didelis energijos suvartojimas: Tai ne tik brangu, bet ir kenkia aplinkai.
Tuo tarpu tradiciniai metodai, tokie kaip siesta ar pasyvus vėsinimas, yra ne tik nemokami, bet ir draugiški aplinkai bei sveikatai.
Išvada
Oro kondicionierius nėra vienintelis ar net geriausias būdas kovoti su karščiu. Moksliniai tyrimai rodo, kad tradicinės praktikos, tokios kaip popietinė siesta, pasyvus vėsinimas ir gyvenimo būdo pritaikymas prie aplinkos, yra efektyvesnės, sveikesnės ir ekologiškesnės alternatyvos. Pietų Europos gyventojai ir Australijos čiabuviai įrodo, kad prisitaikymas prie karščio, o ne kova su juo, duoda geresnių rezultatų.
Patarimas: Išbandykite siestą karštą vasaros popietę – ilsėkitės vėsioje patalpoje ir venkite fizinės veiklos nuo 12 iki 16 val. Taip ne tik apsisaugosite nuo perkaitimo, bet ir sutaupysite energijos bei pagerinsite savijautą.
