Kas 44 minutes Žemė gauna paslaptingą signalą iš Visatos – NASA atskleidžia jo šaltinį

Už maždaug 15 000 šviesmečių nuo Žemės esantis neįprastas objektas beveik mechaniniu tikslumu kas 44 minutes siunčia signalą – dviejų minučių trukmės radijo bangų ir rentgeno spindulių pliūpsnį, po kurio seka tyla.

„Kosminė Morzės abėcėlė“

Šis reiškinys patraukė mokslininkų dėmesį, nes signalai pasiekiami dviem „kalbomis“ – radijo bangomis ir rentgeno spinduliais. Juos pirmą kartą užfiksavo Australijos ASKAP teleskopas, pasižymintis plačiu matymo lauku ir dideliu jautrumu tolimojo nuotolio signalams. Tuo pat metu NASA „Chandra“ rentgeno spindulių observatorija patvirtino, kad tas pats objektas spinduliuoja ir rentgeno spindulius.

Tokios dvigubos emisijos dar nebuvo pastebėta nė viename šios klasės objekte. Mokslininkai tai lygina su radijo transliacijos klausymusi ir jos stebėjimu aukštos raiškos vaizde vienu metu – Visata tarsi kalba dviem kalbomis.

Nauja kosminių objektų klasė

Objektas pavadintas ASKAP J1832-0911 ir priskiriamas retai kosminių reiškinių grupei – ilgalaikiams trumpalaikiams reiškiniams (LPT). Skirtingai nei pulsarai, kurie siunčia signalus kas sekundę ar net greičiau, LPT energijos pliūpsnius skleidžia kas kelias minutes ar valandas. Nuo 2022 m. atrasta tik 10 tokių objektų, o ASKAP J1832-0911 yra pirmasis, skleidžiantis ir rentgeno spindulius.

Šis atradimas leidžia kalbėti apie galimą naują kosminių objektų klasę, galinčią pakeisti mūsų supratimą apie Visatos reiškinius.

Paslaptingas šaltinis

Pagrindinė hipotezė – tai egzotiškas magnetaras: ypač tankus mirusios žvaigždės branduolys, kurio magnetiniai laukai yra trilijonus kartų stipresni už Žemės. Kita galimybė – dvejetainė sistema, kurioje supermagnetizuota žvaigždė sąveikauja su palydovu. Vis dėlto nė viena versija iki galo nepaaiškina tiksliai pasikartojančio 44 minučių ritmo, dvigubos emisijos ir stabilaus signalo modelio.

Kas toliau?

Mokslininkai ketina ieškoti panašių signalų pasitelkdami teleskopus, galinčius vienu metu stebėti radijo bangas ir rentgeno spindulius. Tokie tyrimai gali atskleisti detales, kurių neįmanoma pastebėti stebint tik vieno tipo spinduliuotę. Ateityje prie tyrimų galėtų prisidėti ir Jameso Webbo kosminis teleskopas, jau aptikęs daugiau nei 800 000 galaktikų, taip dar labiau praplėsdamas mūsų žinias apie Visatos paslaptis.