Naktimis virš Žemės vis dažniau galima išvysti ne natūralius meteorų lietus, o dirbtinius šviesos takus – dešimtis SpaceX Starlink palydovų, kurie, pasibaigus jų tarnystei, sudega atmosferoje. 2025 metais šis reiškinys tapo ypač pastebimas: vien sausį į Žemę sugrįžo apie 120 palydovų, o dabar jų skaičius siekia vieną ar du per dieną. Nors tai atrodo kaip įspūdingas dangaus šou, jis kelia klausimų apie kosmoso šiukšlių valdymą, aplinkos taršą ir ateities technologijų saugumą. Šiame straipsnyje, remdamiesi naujausiais tyrimais ir kosmoso stebėjimo duomenimis, paaiškinsime, kodėl Starlink palydovai taip greitai baigia savo kelią, kaip vyksta jų deorbitacija ir kokios pasekmės tai turi Žemei, kad suprastumėte šio reiškinio mastą ir galimas grėsmes.
Starlink tinklo ambicijos ir palydovų gyvenimo ciklas
Starlink – tai SpaceX įgyvendinama ambicinga vizija sukurti pasaulinį interneto tinklą, aprūpinantį ryšiu net atokiausius regionus. Nuo 2019 metų į orbitą paleista daugiau nei 6000 palydovų, o bendras planas numato iki 42 000 įrenginių. Šie palydovai sklando mažoje Žemės orbitoje (LEO), maždaug 550 km aukštyje, kur jie perduoda interneto signalus. Tačiau tokia žema orbita turi savo kainą: atmosferos trauka lėtai traukia palydovus žemyn, o saulės aktyvumo pikai, tokie kaip dabartinis 25-as Saulės ciklas, dar labiau pagreitina šį procesą. Palydovai tarnauja vidutiniškai 5 metus, po to jie turi būti pašalinti, kad neužkimštų orbitos ir nesukeltų susidūrimų su kitais objektais.
Ši strategija – palydovų deorbitacija – yra būtina kosmoso tvarumui. SpaceX naudoja vadinamąjį „kontroliuojamą, bet ne visiškai valdomą” grąžinimą: palydovai, pasibaigus tarnystei, įjungia savo variklius, kad nusileistų dar žemesnėn orbitai (apie 250 km), kur atmosferos trauka per savaitę ar dvi juos visiškai sunaikina. Tai užtikrina, kad palydovai nesukrauna kosmoso šiukšlių, kurios kelia grėsmę aktyviems palydovams, tokiems kaip tarptautinė kosminė stotis. Tačiau šis procesas vis labiau pastebimas: 2025 metais deorbituotų palydovų skaičius išaugo dėl senesnių pirmosios kartos (Gen1) modelių keitimo naujesniais, efektyvesniais. Rezultatas – kasnakt virš Žemės sudega vis daugiau „žvaigždžių”, matomų kaip ryškūs meteorai, ypač Šiaurės pusrutulyje.
Kodėl palydovai sudega atmosferoje ir kaip tai vyksta?
Palydovų sudeginimas yra ne atsitiktinis, o kruopščiai suplanuotas procesas, grindžiamas fizikos dėsniais. Kai palydovas nusileidžia žemesnėn orbitai, jis patenka į tankesnę atmosferą, kur oro molekulės pradeda trintis į jo paviršių. Ši trintis generuoja didžiulę šilumą – iki 2000–3000 °C – kuri išlydo ir išgarina medžiagas, tokias kaip aliuminis, iš kurio pagaminti palydovai. Starlink palydovai suprojektuoti taip, kad visiškai sudegtų per reentry, palikdami tik mažas daleles, kurios nekelia grėsmės Žemei. Pavyzdžiui, vienas 250 kg palydovas gamina apie 30 kg aliuminio oksido garų, kurie išsisklaido stratosferoje.
Šis procesas ypač pagreitėjo 2025 metais dėl saulės aktyvumo: Saulės žybsniai ir vėjo pliūpsniai išplečia atmosferą, didindami trauką ir sutrumpindami palydovų tarnystę nuo 5 iki 2–3 metų. Tyrimai rodo, kad per pastaruosius metus reentry dažnis išaugo aštuonis kartus, o Starlink, kaip didžiausia megakonstelacija, prisideda prie 70–80 % visų dirbtinių meteorų. Nors tai atrodo gražu – ryškūs šviesos takai virš miestų, kaip neseniai virš Kalifornijos ar Kanados – tai signalizuoja apie kosmoso komercializacijos augimą, kai tūkstančiai palydovų kasmet grįžta į Žemę.
Pasekmės Žemei: tarša ir kitos grėsmės
Nors palydovų sudeginimas atrodo ekologiškas sprendimas, jis nėra be problemų. Kai palydovai dega, jie išskiria metalines daleles, tokias kaip aliuminio oksidas, kurios nusėda stratosferoje ir gali pažeisti ozono sluoksnį. Mokslininkai įspėja, kad šis teršimas jau pasiekė 10–12 % visos kosmoso veiklos sukeltos ozono žalos, o ateityje, kai palydovų tinklai plės, šis skaičius gali išaugti. Tyrimai, atlikti 2023–2025 metais, rodo, kad aliuminio oksidas kaupiasi stratosferoje, keisdamas atmosferos chemiją ir potencialiai didindamas UV spindulių kiekį Žemėje. Be to, mažos dalelės – apie 5 % palydovo masės – gali išlikti ir nusileisti į vandenynus ar sausumą, nors SpaceX tvirtina, kad jos neturi energijos, galinčios pakenkti (mažiau nei obuolio svorio jėga).
Kita grėsmė – kosmoso šiukšlių rizika. Nors Starlink palydovai sudega visiškai, ne visi operatoriai laikosi tokių standartų, o didėjantis reentry skaičius kelia susirūpinimą dėl nenuspėjamų pasekmių. Pavyzdžiui, 2025 metais Federalinės aviacijos administracija (FAA) prognozuoja, kad iki 2035 metų kas dvejus metus gali būti sužeistas ar net žūti žmogus dėl krentančių nuolaužų. Be to, dirbtiniai meteorai trikdo astronomų stebėjimus, užteršdami naktinį dangų ir trukdydami tyrimams.
SpaceX strategija ir ateities perspektyvos
SpaceX, kaip Starlink kūrėjas, aktyviai valdo šį procesą: visi palydovai turi integruotus variklius deorbitacijai, o nauji modeliai (V2) suprojektuoti visiškai sudegti, palikdami tik silicio ar keramikos fragmentus, kurie nėra pavojingi. Bendrovė planuoja iki 2025 metų pabaigos pašalinti visus neveikiančius palydovus, o ateityje – naudoti aerodinaminį valdymą, reguliuojant saulės burių padėtį, kad pagreitintų trauką be papildomo kuro. Tačiau kritikai, įskaitant mokslininkus iš UCL ir Harvardo, ragina daugiau tyrimų apie atmosferos taršą, nes dabartinis mastas – 1–2 palydovai per dieną – jau rodo „nerimą keliančius” požymius.
- Kas čia per absurdas? „Swedbank“ sprendimas siutina klientus Lietuvoje
- „Koks jūsų pinigų likutis banke?” Jei tiek turite – jūs esate mylimiausias banko klientas!
- Pasirodo, „Swedbank”, „SEB”, „Luminor”, „Artea” ir kiti bankomatai naudoja specialų algoritmą – slaptą funkciją, apie kurią daugelis žmonių net nežino
- Kaip aktyvuoti „SMART NET“ kortelę? Paprasta instrukcija „Senukų” klientams
- Žinomas gamintojas pradeda padangų atšaukimą: vairuotojams padidėja avarijų rizika
Ateityje, kai palydovų tinklai plės, reentry dažnis gali pasiekti 5 ar daugiau per dieną, todėl būtina tarptautinė reguliacija, kad būtų išvengta ozono sluoksnio pažeidimo ir kosmoso užterštumo. SpaceX žada tobulinti medžiagas, kad sumažintų teršalus, bet kol kas šis „žvaigždžių lietus” primena, kad kosmoso komercializacija turi kainą Žemei.
Kaip stebėti ir kas toliau?
Šie dirbtiniai meteorai tampa vis dažnesni, ypač rudens vakarais, kai saulės aktyvumas siekia piką. Jei norite stebėti, ieškokite ryškių šviesos takų po saulėlydžio, ypač virš šiaurinių platumų. Tačiau tai ne tik grožis – tai signalas apie kosmoso tvarumo iššūkius. Mokslininkai ragina reguliatorius, tokias kaip FCC, įvesti griežtesnius testus aplinkos poveikiui, o vartotojai – remti tvarius sprendimus.
Starlink palydovų sudeginimas – tai būtinas žingsnis kosmoso valymui, bet jo mastas kelia klausimų apie Žemės atmosferos saugumą. Suprasdami priežastis – nuo orbitos traukos iki saulės aktyvumo – galime reikalauti geresnių sprendimų, kad technologijų pažanga nebūtų žala gamtai. Kol kas šie „degtuvai” primena: net žvaigždės turi ribotą gyvenimą.
