Technologijų milžinė Meta, iki šiol laikyta viena pagrindinių atvirojo dirbtinio intelekto šalininkių, gali apsigalvoti. Jos garsusis Llama modelis, iki šiol laisvai prieinamas tyrėjams ir įmonėms, atsidūrė ant kryžkelės – svarstoma keisti atvirojo kodo politiką. Tai aiškiai užsiminė pats „Meta“ prezidentas Nickas Cleggas per Dirbtinio intelekto Seulo viršūnių susitikimą.
Pasak Cleggo, kompanija „pervertina savo požiūrį“ dėl augančių geopolitinių ir saugumo grėsmių, ypač susijusių su galimu piktnaudžiavimu DI technologija iš Kinijos ar kitų autoritarinių režimų pusės. Jo teigimu, nors atvirumas skatina inovacijas ir konkurenciją, tai taip pat kelia riziką, kurią Meta nebegali ignoruoti.
Tokios pastabos kelia pagrįstą nerimą dėl Llama projekto ateities – ar jis liks atviras, ar taps dar viena uždara, komercine platforma, panašia į OpenAI ar Google DeepMind produktus?
Llama modelio kelias nuo pažado iki abejonių
Llama buvo viena iš pažangiausių atvirojo DI iniciatyvų: modelio „open-weight” prieiga leido nepriklausomiems tyrėjams išnaudoti jo potencialą. Tačiau Meta jau pripažino, kad svarsto riboti prieigą, o tai reikštų esminį strateginį posūkį.
Kas paskatino tokį pokytį?
Llama modelis Meta vizijoje turėjo tapti „galutiniu“ dirbtinio intelekto varikliu – Zuckerbergo ambicija sukurti DI revoliuciją. Tačiau realybė buvo kitokia.
2025 m. balandį pristatyta naujausia Llama versija, kurią Zuckerbergas drąsiai pavadino „žvėrimi“, nesulaukė entuziastingo priėmimo. Testų rezultatai pasirodė nuviliantys, o konkurentai – OpenAI ir Anthropic – vis dar buvo gerokai priekyje.
Tai tapo vidine krize Meta vadovybėje. Pradėta svarstyti apie trečiųjų šalių uždarų modelių naudojimą, o Llama atvirojo modelio filosofija pasirodė nepakankama Meta tikslams.
Zuckerbergas atsako: milijardinė investicija į Scale AI
Reaguodamas į krizę, Zuckerbergas nusprendė veikti agresyviai: nupirko 49 % Scale AI akcijų už maždaug 14 mlrd. JAV dolerių, pasikvietė bendrovės generalinį direktorių Alexandrą Wangą prisijungti prie „Meta“ ir pradėjo aktyviai viliojo OpenAI tyrėjus.
- Bankrutuoja islandiška pigių skrydžių bendrovė „PLAY airlines“: atšaukti visi skrydžiai iš Vilniaus oro uosto
- „Maisto bankas“ šiemet jau išsaugojo 4000 tonų maisto
- Lietuviai linkę domėtis elektros tiekėjų siūlomais planais, tačiau ne visi šį susidomėjimą paverčia realiais veiksmais
- Keturių darbo dienų savaitės modelio paslapčių atskleidimas
- „Swedbank“ pagaliau paaiškino, kodėl mažina grynųjų pinigų išėmimo limitus: nuo lapkričio tai palies visus klientus
Meta AI komanda, kuri dar prieš porą metų buvo nedidelė, dabar išaugo iki per 1 000 darbuotojų. Šis augimas rodo, kaip giliai Zuckerbergas yra įsitraukęs į DI lenktynes – ir kiek jis yra pasiryžęs keisti kursą, jei to prireiks.
Ar tai pabaiga atvirojo DI modeliui Meta ekosistemoje?
Kol kas oficialių pareiškimų apie Llama perėjimą į uždarą modelį nėra, tačiau signalai aiškūs: Llama ateitis – nebe tokia atvira, kaip tikėtasi. Jei Meta nuspręs riboti prieigą, tai gali reikšti fundamentalius pokyčius DI industrijoje, ypač atvirojo kodo šalininkams.
Meta, ilgą laiką laikyta atvirojo dirbtinio intelekto bastionu, gali tapti dar viena bendrove, kuri dėl strateginių interesų ir politinių realijų nusprendžia užverti duris. Ir tai būtų naujas posūkis visai DI ateičiai.
