Reta nuotrauka: milžiniškas saulės tornadas ir plazmos išsiveržimas Saulėje tuo pačiu metu

Mūsų Saulės paviršiuje vienu metu siautėjo milžiniškas saulės tornadas ir galingas plazmos išsiveržimas. Šiuos unikalius įvykius viename nuostabiame paveikslėlyje užfiksavo Maximilian Theodorou, Rumunijos Kosmoso mokslų instituto tyrėjas.

Unikalus stebėjimas

Rumunijoje įsikūręs Kosmoso mokslų institutas yra pirmaujanti institucija, kuri specializuojasi fundamentiniuose kosmoso fizikos ir astrofizikos tyrimuose, prisidedanti prie mūsų supratimo apie visatą.

Ponas Theodorou portalui „Live Science“ sakė, kad didelio masto Saulės tornadas yra gana retas reiškinys, o jo dar niekada nebuvo matęs vykstančio tuo pat metu kaip išsiveržimo protuberansas. Nors šie Saulės reiškiniai nėra tiesiogiai susiję, jie abu yra nematomo Saulės magnetinio lauko trikdžių rezultatas.

Šis magnetinis laukas, kuris yra neatsiejama mūsų žvaigždės dalis, vaidina lemiamą vaidmenį formuojant dinaminius procesus jos paviršiuje. Dėl tokių trikdžių dalis plazmos – ketvirtosios materijos būsenos, sudarytos iš jonizuotų dujų – buvo suspausta į tornado tipo sūkurį, o kita dalis išsiveržė kaip protuberansas.

Neįtikėtinas mastelis

Šis Saulės tornadas pasiekė maždaug 130 000 kilometrų (80 000 mylių) aukštį. Norint suvokti jo mastą, verta prisiminti, kad mūsų Žemė, kurios skersmuo siekia apie 12 756 kilometrus (7 926 mylias), tilptų daugiau nei dešimt kartų šio tornado viduje, jei būtų „sukrauta“ vienas ant kito.

Saulės tornadų aukštis paprastai svyruoja nuo 25 000 iki 100 000 kilometrų (15 500–62 000 mylių), todėl šis reiškinys yra tikras milžinas. Pasak Maximiliano Theodorou, išsiveržimo plotis buvo apie 200 000 kilometrų (124 000 mylių). Tai galima palyginti su pernai liepą stebėtu milžinišku Saulės protuberansu, kurio skersmuo buvo daugiau nei 165 000 kilometrų (100 000 mylių) ir kuris buvo pramintas „Žvėrimi“.

Saulės sūkurių ir išsiveržimų paslaptys

Žemės tornadai susidaro dėl stipraus vėjo ir juda, o Saulės tornadai sudaryti iš jonizuotų dujų (plazmos) ir paprastai išlieka vienoje vietoje. Oficialiai jie vadinami tornadiniais protuberansais, o įprastus protuberansus taip pat laiko magnetiniai laukai.

Pasak NASA, protuberansai yra pritvirtinti prie matomo Saulės paviršiaus – fotosferos – ir tęsiasi į žvaigždės išorinę atmosferą, arba koroną. Erupcinis protuberansas įvyksta, kai plazmą laikantis magnetinis laukas tampa nestabilus ir išsiveržia į išorę.

Dangaus stebėtojai turėjo galimybę pamatyti protuberansų išsiveržimus realiuoju laiku per praėjusių metų balandžio 8 d. vykusį visišką Saulės užtemimą – tai buvo išties įspūdingas reginys.

Mokslas apie Saulės stebėjimą

Tyrėjas pirmą kartą Saulės tornadą pastebėjo pirmadienį, rugpjūčio 18 d., Pasaulinio virpesių tinklo grupės (GONG) svetainėje. GONG, kurį valdo Nacionalinė Saulės observatorija, naudoja šešis identiškus Saulės teleskopus, išdėstytus skirtingose pasaulio šalyse. Šis pasaulinis tinklas leidžia astronomams – tiek mėgėjams, tiek profesionalams – stebėti Saulės aktyvumą beveik realiu laiku.

Jo žmona ir kolegė, taip pat Kosmoso mokslų instituto tyrėja Elise Theodorou, padėjo jam pakoreguoti teleskopo matymo lauką pagal tornadą, kad būtų galima nufotografuoti šį reiškinį. Būtent tada pasirodė išsiveržęs protuberansas, leidęs vienu metu užfiksuoti abu reiškinius.

Kosminės sąveikos ir Saulės maksimumas

Daugeliu atvejų prominencijos išsiveržimo metu išsiskyrusi plazma vėliau išmetama į kosmosą kaip vainikinės masės išstūmimas (CME). Tokia Saulės audra gali susidurti su Žemės magnetiniu lauku ir sukelti pašvaistes – šiaurės pašvaistes (Aurora Borealis) arba pietų pašvaistes (Aurora Australis). Tai įspūdingi dangaus šviesos reginiai, tačiau jie taip pat gali sutrikdyti mūsų palydovus ir ryšių sistemas.

Maximilian Theodorou pažymėjo, kad jo nufotografuotas išsiveržęs protuberansas iš tiesų išleido CME. Laimei, jis neskrenda Žemės link, todėl nesukels nei sutrikimų, nei pašvaisčių mūsų platumose.

Tačiau Žemę šiuo metu veikia Saulės vėjai, kuriuos sukėlė kitas Saulės aktyvumas, todėl aukštose platumose šiąnakt gali būti matomos pašvaistės, praneša „Live Science“ seserinė svetainė Space.com.

Saulės maksimumo laikotarpis

Saulė šiuo metu yra aktyviausioje maždaug 11 metų trukmės Saulės ciklo fazėje, vadinamoje Saulės maksimumu. Šiuo laikotarpiu žvaigždės magnetinis laukas susilpnėja ir pakeičia poliškumą, todėl padidėja Saulės aktyvumas.

Maximilian Theodorou pabrėžė, kad daug Saulės aktyvumo galima stebėti net ir mažu teleskopu, jei jis tinkamai aprūpintas Saulės filtru.

„Tai dinamiškiausias dalykas, kurį galite pamatyti danguje, nesvarbu, ar esate mėgėjas, ar profesionalas“, – padarė išvadą jis, skatindamas stebėti mūsų gimtąją žvaigždę.