SEB banko duomenys rodo, kad atsiskaitymų kortele internetu skaičius yra stipriai išaugęs, o kartu daugėja ir finansinių nusikaltimų aukų. Ką vertą žinoti ir kaip apsisaugoti?
„Pastaraisiais metais pagreitį įgavusi prekybininkų skaitmenizacija lėmė esminius pokyčius vartotojų įpročiuose”, – teigia SEB banko Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė Eglė Dovbyšienė.
Pasak jos, globalizacija trina sienas tarp vietinės ir tarptautinės prekybos – prekės iš užsienio tampa vis lengviau pasiekiamos.
„Nors pirkėjams tai labai patogu, deja, patogu ir sukčiams, kuriantiems fiktyvias elektronines parduotuves”, – perspėja E. Dovbyšienė.
Pagrindiniai požymiai, išduodantys nesaugias e-parduotuves
Neįprastai žemos kainos – pirmasis pavojaus signalas
Ekspertai įspėja: jei elektroninėje parduotuvėje prekių kainos yra 50-70 procentų mažesnės nei kitur, tai beveik garantuotai rodo apgaulę. Sukčiai dažnai naudoja psichologinio spaudimo taktiką – siūlo milžiniškas nuolaidas, kurios neva galioja tik kelias valandas.
„Norint išvengti nuostolių, būtina prekybininkų siūlomas kainas palyginti keliose parduotuvėse. Jei analogiškai mažų kainų kitur nėra, vien tai turėtų sukelti įtarimų”, – pataria banko atstovė.
Internetinis adresas atskleidžia daug
Saugios elektroninės parduotuvės adresas visada prasideda „https://„, kur raidė „s” reiškia saugų ryšį. Be to, būtina atidžiai peržiūrėti patį adresą – sukčiai dažnai kuria panašius į žinomų prekės ženklų domenus, tik su smulkiomis klaidomis ar papildomais žodžiais.
Pavyzdžiui, vietoj „amazon.com” gali būti „amazom.lt” arba „amazon-shop.com”. Tokie netikslumai – aiškus ženklas, kad svetainė gali būti fiktyvi.
- „Google Maps“: sugrįžta funkcija, kuri buvo dingusi. „Tai buvo klaida”
- Kritinis SEB banko įspėjimas: neatiduokite patys savo prisijungimų prie banko
- Lietuviai nebeperka prabangių automobilių, pavyzdžiui „Mercedes-Benz“ už 100 tūkst. eurų. Dabar daugelis imasi nuomos
- Klimatologai įspėja: liko 3 metai, o tada kelio atgal nebus
- Kas ketvirtą elektromobilio keleivį pykina. Kas tai sukelia?
Kontaktinės informacijos patikra
Patikima e-parduotuvė visada nurodo aiškius kontaktus: telefono numerį, fizinį adresą, įmonės rekvizitus. Jei kontaktinė informacija apsiriboja tik el. pašto adresu „gmail.com” ar „yahoo.com” domene – tai rimtas įspėjamasis signalas.
„Prieš pirkdami pabandykite susisiekti su pardavėju. Jei telefonu niekas neatsako, o į el. laiškus neatsakoma – geriau ieškoti kitos parduotuvės”, – rekomenduoja specialistai.
Vartotojų atsiliepimai – svarbus informacijos šaltinis
Prieš pirkdami nežinomoje e-parduotuvėje, būtinai paieškokite atsiliepimų internete. Naudokitės keliais šaltiniais: socialiniais tinklais, specializuotais atsiliepimų portalais, forumais. Jei parduotuvė veikia ilgiau nei metus, bet nerasite nė vieno atsiliepimo – tai kelia įtarimų.
Taip pat atkreipkite dėmesį į parduotuvės veiklos trukmę. Naujai sukurtos svetainės, veikiančios vos kelias savaites ar mėnesius, kelia didesnę riziką.
Papildomos sukčių schemos švenčių laikotarpiu
Be fiktyvių e-parduotuvių, švenčių metu suaktyvėja ir kitos apgaulės:
SMS pranešimai apie siuntas. Sukčiai siunčia žinutes apie neva vėluojančias siuntas ir prašo sumokėti papildomus mokesčius per nuorodą. Kurjerių tarnybos niekada neprašo mokėti per SMS nuorodas.
Laimėjimai ir specialūs pasiūlymai. El. laiškai apie laimėtus kuponus ar išskirtinius pasiūlymus dažniausiai yra apgaulė, ypač jei nedalyvavote jokioje loterijoje.
Skambučiai dėl mokėjimo problemų. Bankai ir parduotuvės niekada neprašo patvirtinti kortelės duomenų telefonu.
Ką daryti tapus sukčiavimo auka?
Jei įtariate tapę finansinių sukčių auka, veikite nedelsiant:
- Blokuokite mokėjimo kortelę susisiekę su banku
- Išsaugokite visus įrodymus: ekrano nuotraukas, susirašinėjimus, mokėjimo patvirtinimus
- Kreipkitės į policiją per epolicija.lt sistemą
- Informuokite savo banką apie įvykį
Mokant kortele yra galimybė ginčyti transakciją ir susigrąžinti pinigus. PayPal sistema taip pat turi pirkėjų apsaugą iki 180 dienų. Tačiau jei mokėjote banko pavedimu, pinigų susigrąžinimo galimybės labai ribotos.
Svarbu pažymėti, kad amžius neapsaugo nuo sukčiavimo – tarp nukentėjusiųjų yra tiek jaunimas, tiek vyresnio amžiaus žmonės.
Specialistai primena pagrindinę taisyklę: jei pasiūlymas atrodo per geras, kad būtų tikras – greičiausiai taip ir yra. Saugumas prasideda nuo kritiško mąstymo ir atsargumo.
Tokiu sukčių kaip bankai veikiantis Lietuvoje dar reiktų paieškoti