Bendrovė pripažino, kad eksperimentas, rodantis pokalbių nuorodas paieškos sistemose, galėjo lemti atsitiktinį asmeninės informacijos nutekėjimą
Neseniai bet kuris vartotojas galėjo paspausti mygtuką „dalintis” ir paskelbti nuorodą į savo pokalbį su „ChatGPT”, o tada leisti paieškos sistemoms, tokioms kaip „Google” ir „Bing”, rasti šį pokalbį. Dėl to internete atsirado daugybė tiesiogiai prieinamų dialogų: nuo remonto ir receptų aptarimų iki reziumė su asmeniniais duomenimis ir provokuojančių pokalbių.
Kai kurie vartotojai, dalindamiesi nuorodomis, nesuvokė, kad jų pokalbiai gali tapti paieškos rezultatų dalimi. Viename tokių pokalbių, pavyzdžiui, buvo pakankamai informacijos, kad būtų galima lengvai surasti autorių per „LinkedIn”. Kitu atveju vartotojas su DI aptarinėjo, ar galima mikrobangų krosnelėje pašildyti metalinę šakutę – ir galiausiai gavo instrukciją pavadinimu „Kaip naudotis mikrobangų krosnele ir neiškviesti Šėtono: vadovas pradedantiesiems”.
Pagal numatytuosius nustatymus „OpenAI” pokalbių nepadaro viešais. Dialogas gauna adresą tipo chatgpt.com/share tik tada, kai vartotojas rankiniu būdu paspaudžia mygtuką „dalintis”, o tada – „sukurti nuorodą”. Po to atsiranda galimybė įjungti arba išjungti nuorodos indeksavimą paieškos sistemose.
Tačiau, kaip parodė praktika, ne visi vartotojai žinojo apie pasekmes. Indeksavimas galėjo padaryti pokalbių turinį prieinamą per įprastą „Google” paiešką.
Panašia logika veikia ir kitos platformos. Taigi, jei „Google Docs” dokumentui nustatysite „prieiga per nuorodą”, o tada šią nuorodą patalpinsite viešame puslapyje, tai „Google” gali ją suindeksuoti. Vien įjungta prieiga dar automatiškai nepadaro dokumento matomo paieškoje – tam jis turi būti paskelbtas viešai prieinamame šaltinyje.
We just removed a feature from @ChatGPTapp that allowed users to make their conversations discoverable by search engines, such as Google. This was a short-lived experiment to help people discover useful conversations. This feature required users to opt-in, first by picking a chat… pic.twitter.com/mGI3lF05Ua
— DANΞ (@cryps1s) July 31, 2025
Ką žmonės dabar skaito?
- Vilniuje Panerių sen. Kuro g. 15, UAB „Toksika“ teritorijoje dega vilkikas, pakrautas ličio baterijomis ir akumuliatoriais (atnaujinta)
- Sony Xperia 1 VII išimtas iš prekybos: flagmanas kenčia nuo kritinių techninių problemų
- Ką reiškia šis ženklas? Raudonas taškas suklaidina ne vieną patyrusį vairuotoją
- Stringa internetas? Štai pagrindinės priežastys, kodėl taip nutinka, ir kaip per 30 sekundžių sužinoti tikrąjį jo greitį!
- Lietuvoje patvirtinti pirmieji mėlynojo liežuvio ligos atvejai
„OpenAI” patvirtino, kad pokalbių rodymas paieškoje buvo trumpo eksperimento, pasibaigusio liepos 31 d., dalis.
„Mes testavome galimybę palengvinti vartotojams naudingų pokalbių publikavimo procesą, tuo pačiu išlaikant privatumo kontrolę. Eksperimentas jau baigtas, nes jis sukūrė per daug situacijų, kuriose žmonės atsitiktinai pasidalindavo per daug informacijos”, – pranešė „OpenAI”.
Pasak bendrovės pareiškimo, paieškos sistemos nebegali indeksuoti tokių dialogų. Vis dėlto jau paskelbti ir suindeksuoti puslapiai kol kas lieka internete.
„Google” patvirtino, kad atsakomybė už puslapių prieinamumą tenka jų savininkams, nes tai kontroliuoja svetainių savininkai.
