Markas Zuckerbergas, „Meta Platforms Inc.“ vadovas, paskelbė apie naujo padalinio – „Meta Superintelligence Labs“ (MSL) – įkūrimą, kurio tikslas yra kurti asmeninį superintelektą – dirbtinio intelekto (DI) sistemas, pranokstančias žmogaus gebėjimus sprendžiant problemas, planuojant ir priimant sprendimus. Šis žingsnis žymi naują etapą technologijų lenktynėse, kuriose „Meta“ siekia tapti lydere, integruodama DI į kasdienį milijardų vartotojų gyvenimą.
„Meta Superintelligence Labs“: nauja DI era
„Meta Superintelligence Labs“ (MSL) sujungia visas „Meta“ su DI susijusias veiklas, įskaitant:
- Didelių kalbų modelių, tokių kaip „LLaMA“, kūrimą.
- Fundamentinius DI tyrimus (per FAIR – Fundamental Artificial Intelligence Research).
- Produktų, skirtų kasdieniam naudojimui, kūrimą.
Zuckerbergas MSL apibūdino kaip „naujos žmonijos eros pradžią“, pabrėždamas tikslą sukurti „asmeninį superintelektą“. Šios sistemos ne tik atsakys į klausimus, bet ir veiks kaip proaktyvūs asistentai, valdantys vartotojų dienos planus, darbą, išmaniuosius namus ir net prisitaikantys prie jų gyvenimo pokyčių realiuoju laiku.
Pagrindinis MSL akcentas – agentinis DI, galintis savarankiškai mokytis, veikti ir priimti sprendimus pagal vartotojo kontekstą. Pavyzdžiui, toks DI galėtų planuoti dieną, priminti apie svarbius įvykius ar net siūlyti kūrybinius sprendimus, pritaikytus individualiems poreikiams.
Vadovų komanda ir talentų verbavimas
MSL vadovauja Alexandras Wangas, buvęs „Scale AI“ įkūrėjas, kurį Zuckerbergas pavadino „įspūdingiausiu savo kartos verslininku“. Kartu su juo dirba Natas Friedmanas, buvęs „GitHub“ generalinis direktorius, atsakingas už DI produktų diegimą ir taikomuosius tyrimus.
„Meta“ taip pat agresyviai verbuoja talentus iš pirmaujančių DI kompanijų, tokių kaip „OpenAI“, „Google DeepMind“ ir „Anthropic“. Tarp naujų komandos narių yra:
- Jack Rae (buvęs „DeepMind“, dirbęs prie „Gemini“ ir „Chinchilla“ modelių).
- Pei Sun (buvęs „Google DeepMind“, kūręs „Gemini“ postreniruočių sistemas).
- Jiahui Yu (buvęs „OpenAI“, prisidėjęs prie „GPT-4o“ ir „Gemini“).
- Shengjia Zhao (buvęs „OpenAI“, kūręs „ChatGPT“ ir „GPT-4“).
- Joel Pobar (buvęs „Anthropic“, anksčiau dirbęs „Meta“).
Zuckerbergas asmeniškai dalyvavo verbavimo procese, kviesdamas kandidatus į savo rezidencijas Palo Alto ir Tahoe ežere. Pranešama, kad kompensacijų paketai, įskaitant akcijas, siekia dešimtis ar net šimtus milijonų dolerių, o tai sukėlė įtampą su konkurentais, tokiais kaip „OpenAI“.
„Gyvenimas kaip paslauga“: „Meta“ vizija
„Meta“ siekia sukurti DI ekosistemą, veikiančią pagal „Gyvenimas kaip paslauga“ (angl. Life as a Service) modelį. Tai reiškia, kad DI bus visiškai integruotas į „Meta“ platformas, tokias kaip „Facebook“, „Instagram“ ir „WhatsApp“, aptarnaujantis daugiau nei milijardą aktyvių vartotojų per mėnesį. Sistema veiks visuose įrenginiuose, užtikrindama nuolatinę prieigą prie personalizuotų DI paslaugų.
- Tiesiog įneškite šią sumą į savo sąskaitą: Lietuvos bankai privalo apie tai pranešti Valstybinei mokesčių inspekcijai
- Lietuvos bankomatuose diegiama nauja funkcija. Daugelis tiesiog šokinės iš laimės
- „WhatsApp“ ir „Telegram“ apribojimai Rusijoje: kas laukia vartotojų nuo 2025 m. rugsėjo 1 d.
- Kodėl „Swedbank“ klientai dažnai renkasi tik „SEB“ bankomatus – aiškinamės priežastis
- „Xiaomi”, „Redmi” ir „Poco” pritaikytų ROM versijų pabaiga? „Xiaomi” nutraukia daugelio išmaniųjų telefonų ir planšetinių kompiuterių modelių palaikymą
Pavyzdžiui, DI galėtų:
- Automatiškai planuoti susitikimus ir priminti apie svarbius įvykius.
- Valdyti išmaniuosius namus (pvz., reguliuoti apšvietimą ar temperatūrą).
- Siūlyti personalizuotus sprendimus, pagrįstus vartotojo gyvenimo būdu ir tikslais.
Ši vizija skiriasi nuo konkurentų, tokių kaip „OpenAI“, kurie daugiausia dėmesio skiria DI automatizavimui darbo rinkoje. „Meta“ akcentuoja asmeninę naudą, pabrėždama „kūrybiškumą, santykius ir gyvenimo džiaugsmą“.
Infrastruktūros investicijos
„Meta“ investuoja milijardus dolerių į DI infrastruktūrą, įskaitant:
- Daugiagigavatinius duomenų centrus, tokius kaip „Hyperion“ (planuojama pasiekti 5 gigavatų galią) ir „Prometheus“ (numatoma pradėti veikti 2026 m.).
- Naujas statybos technologijas, pvz., „atsparias oro sąlygoms palapines“, siekiant pagreitinti duomenų centrų statybą.
Zuckerbergas pabrėžė, kad šios investicijos finansuojamos iš „Meta“ stiprios finansinės padėties, leidžiančios kompanijai konkuruoti su mažesnėmis DI laboratorijomis, turinčiomis ribotus resursus.
Iššūkiai ir kritika
Nepaisant ambicingų planų, „Meta“ susiduria su keliais iššūkiais:
- Atvirojo kodo pokyčiai: „Meta“ tradiciškai rėmėsi atvirojo kodo modeliais, tačiau MSL svarsto galimybę atsisakyti „Behemoth“ modelio viešinimo dėl konkurencinių ir saugumo sumetimų. Tai sukėlė diskusijas apie DI skaidrumą ir prieigą.
- Talentų konkurencija: Agresyvus verbavimas sukėlė įtampą su konkurentais, tokiais kaip „OpenAI“, kurios vadovas Samas Altmanas apkaltino „Meta“ bandymu „perpirkti“ talentus.
- Rizikos ir išlaidos: Kai kurie kritikai, įskaitant Eloną Muską, teigia, kad „Meta“ milžiniškos investicijos ir dideli atlyginimai yra neįtikimai aukšti ir gali būti nepatvarūs, remdamiesi nesėkmingu „Metaverse“ projektu.
Išvados
„Meta Superintelligence Labs“ įkūrimas žymi drąsų „Meta“ žingsnį siekiant dominuoti DI rinkoje, orientuojantis į asmeninį superintelektą. Su stipria vadovų komanda, milžiniškomis investicijomis ir integracija į milijardų vartotojų platformas, „Meta“ turi potencialą pakeisti DI panaudojimą kasdieniame gyvenime. Tačiau atvirojo kodo politikos pokyčiai, talentų konkurencija ir didelės finansinės rizikos kelia klausimų apie šio projekto sėkmę. Artimiausi metai parodys, ar „Meta“ sugebės įgyvendinti savo ambicingą viziją.