Liepos 16 d., trečiadienį, Europos Komisija pristatys naują ilgalaikį 2028–2034 m. Europos Sąjungos biudžeto projektą. Šis dokumentas taps kertiniu septynių metų finansinio ciklo pagrindu, nustatančiu finansavimo kryptis ir prioritetus visai ES. Lietuvai tai yra ne tik formalumas – tai bus esminė derybų pradžia dėl mūsų šalies finansinių galimybių ateityje.
Kodėl tai svarbu Lietuvai
Lietuva jau daugiau nei 20 metų yra viena iš tų ES narių, kurios gauna žymiai daugiau nei sumoka. 2021–2027 m. laikotarpiu šalis iš ES biudžeto gavo apie 8 mlrd. eurų. Todėl artėjančios derybos bus itin svarbios mūsų pozicijai išlaikyti.
Lenkija išlieka vienu didžiausių ES lėšų gavėjų, tačiau ir Lietuva aktyviai dalyvauja sanglaudos politikos, infrastruktūros plėtros ir žemės ūkio programose. Būsimoji finansinė perspektyva parodys, ar išliksime tarp šalių, kurios daugiau gauna nei įmoka, ir kokiomis sąlygomis.
| Metai | Sanglaudos politika (mlrd. eurų) | Narystės įnašas (mlrd. eurų) | Ar Lietuva gavėja? |
|---|---|---|---|
| 2021–2027 | ~8 | ~2 | Taip |
| 2028–2034* | Prognozuojama mažiau | Didės | Taip (tikėtina) |
*Remiantis preliminariais vertinimais.
Biudžetas tarp lūkesčių ir realybės
Formuojant ES biudžetą tenka derinti daugybę skirtingų interesų. Vidurio Europos šalys, tarp jų ir Lietuva, prioritetą teikia sanglaudos fondui, infrastruktūros ir regioninei plėtrai. Tuo tarpu tokios šalys kaip Prancūzija labiau gina žemės ūkio interesus, Italija – migracijos kontrolę, o Skandinavijos valstybės ir Nyderlandai pasisako už mažesnį bendrą biudžetą.
| Interesų grupė | Pagrindiniai prioritetai | Požiūris į biudžetą |
|---|---|---|
| Lietuva ir Vidurio Europa | Sanglauda, infrastruktūra | Didesnis biudžetas |
| Prancūzija | Žemės ūkis | Didesnis biudžetas |
| Italija | Migracija | Vidutinis ar didesnis |
| Skandinavijos šalys | Biudžeto mažinimas | Mažas biudžetas |
| Nyderlandai | Mažesnis indėlis | Mažas biudžetas |
Trys pagrindiniai iššūkiai Lietuvai ir visai ES
- Mažėjantys finansiniai ištekliai
Daugelis ES šalių patiria spaudimą mažinti savo įnašus dėl vidaus biudžetų apribojimų. Lietuva turės kovoti dėl kiekvieno euro, kad išliktų gavėjų grupėje. - Fiksuotos išlaidos
Didelė dalis ES biudžeto – tai išlaidos, kurių sumažinti negalima: administraciniai kaštai, pandemijos metu išleistų obligacijų grąžinimas (apie 25 mlrd. eurų kasmet nuo 2028 m.). - Gynybos poreikių augimas
Dėl saugumo iššūkių Lietuva pati didina gynybos išlaidas, o ES lygmeniu taip pat planuojama didesnė karinė parama. Tai gali mažinti lėšas sanglaudai ir regioninei plėtrai.
| Priežastis | Paaiškinimas |
|---|---|
| Riboti finansiniai ištekliai | ES mokėtojų valstybės mažina įmokas |
| Fiksuotos išlaidos | Skolos ir administracija riboja lankstumą |
| Gynybos prioritetai | Daugiau lėšų skiriama kariniams pajėgumams |
Lietuvos komisarui – itin svarbus vaidmuo
Mūsų deleguotas komisaras, atsakingas už ES biudžetą, atsidurs pačiame derybų epicentre. Liepos 16 d. jis pirmasis pristatys būsimo biudžeto gaires. Šioje pozicijoje reikės suderinti nacionalinius interesus su bendrais ES poreikiais.
Pagrindiniai iššūkiai jam:
- Kurti naujus ES pajamų šaltinius (pvz., skaitmeninis mokestis, anglies mokestis), nepriklausančius nuo valstybių narių;
- Išlaikyti ES socialinį modelį ir struktūrinę paramą šalims kaip Lietuva;
- Užtikrinti, kad Lietuva išlaikytų savo poziciją sanglaudos finansavime.
| Iššūkis | Detalės |
|---|---|
| Biudžeto dydis | Apie 1,1 % BVP, bet paskirstymo detalės neaiškios |
| Prioritetinės sritys | Sanglauda ir žemės ūkis išlieka, bet gali keistis proporcijos |
| Nauji ES pajamų šaltiniai | Nepriklausomi nuo nacionalinių biudžetų |
| Socialinis modelis | Saugoti tradicines programas, bet nepristabdyti inovacijų |
Ko galime tikėtis?
Artėjančios derybos bus vienos sunkiausių per pastaruosius du dešimtmečius. Lietuva turi aiškių prioritetų – išlaikyti paramą regionų vystymuisi, žemės ūkiui ir saugumui. Tačiau tam reikės ne tik ryžto, bet ir lankstumo.
Mūsų sėkmė priklausys nuo gebėjimo susivienyti su kitomis šalimis, kurios siekia ambicingo, bet teisingai paskirstyto biudžeto. Tai nėra tik finansų klausimas – tai mūsų ateities vizijos dalis.
