Socialiniuose tinkluose užvirė aštrios diskusijos apie pensijų sistemą ir nelygybę Lietuvoje. Diskusiją sukėlė vieno vartotojo įrašas, kuriame jis piktinosi, kad kai kurie pensininkai gauna vos 400 eurų per mėnesį, o kiti – tūkstančius. Vartotojas siūlė įvesti pensijų „lubas”.
„Savo gyvenimo pasekmės” – komentaras, sukėlęs audrą
Didžiausią rezonansą sukėlė socialinių tinklų vartotojos atsakymas: „400 € per mėnesį yra savo gyvenimo pasekmės. Iš esmės taip pat kaip ir tūkstančiai per mėnesį. Mano tėtis gauna geros vidutinės algos dydžio pensiją, nekalbant apie 2 pakopą. Bėdų nežino, visą gyvenimą sunkiai dirbo, turi 50 metų darbo stažą. Senatvės pensija nėra atsitiktinė dovana, o savo elgesio pasekmės.”
Šis komentaras internete sukėlė tikrą diskusijų bangą.
Pensijų realybė Lietuvoje 2025 metais
2025 m. vidutinė senatvės pensija Lietuvoje siekia 673 eurus, o turintiems būtinąjį stažą – 721 eurą. Tačiau už šių vidurkių slypi didžiulė nelygybė:
- Mažiausios pensijos gavėjai, kurių pensija nesiekia 450 eurų minimalių vartojimo poreikių dydžio, gauna priemokas
- Minimalių vartojimo poreikių dydis 2025 m. yra 450 eurų
- Būtinasis socialinio draudimo stažas 2025 m. – bent 34 metai
Viena diskusijos dalyvė pasidalijo savo močiutės istorija: „Senelė (89 m.) sunkiai dirbo visą gyvenimą, tęsė darbą ir išėjusi į pensiją – mokytoja, kolchoze agronomė, technikume dėstė, derino kelis darbus, kad ką nors uždirbtų. Bet dabar pensija – apie 450 €. Namas yra, darželis taip pat. Tačiau komunaliniai, vaistai, maistas – už viską reikia mokėti. Kokios čia savo gyvenimo pasekmės? Greičiau sistemos ir permainų auka.”
Kodėl tokie skirtumai?
Pensijų dydžio skirtumus lemia keli veiksniai:
- Darbo stažas – vieneri stažo metai įgyjami sumokėjus pensijų socialinio draudimo įmokų nuo sumos, ne mažesnės nei 12 minimalių mėnesinių atlyginimų
- Uždarbio dydis – kuo didesnis atlyginimas ir daugiau sumokėta įmokų, tuo didesnė individuali pensijos dalis
- Profesija – kai kurios profesijos (mokytojai, medikai) istoriškai gaudavo mažesnius atlyginimus
- Sistemos pokyčiai – sovietmečiu ir nepriklausomybės pradžioje dirbusieji patiria sistemų kaitos pasekmes
Diskusijų dalyvių nuomonės
„Visi tie kalbėjimai apie ‘savo gyvenimo pasekmes’ – tai pelės čiulpimas marmelade. Yra profesijos, pavyzdžiui, mokytojai, kurie per 30-40+ metų stažą galėjo ant galvos stovėti, bet atitinkančios pensijos jiems nematyti kaip savo ausų. Tuo tarpu štai yra žmonės, kurie sugebėjo susitvarkyti sau 3000 eurų pensiją. Vadinasi, dauguma, kurie nežinojo įstatymų spragų ir kasdienybę skyrė kam nors kitam… na, patys kalti, taip? Laiku neišmoko, kad gyvenimas reiškia kombinuoti”, – rašo vienas komentatorius.
Vyriausybė yra įsipareigojusi iki 2030 m. pasiekti, kad vidutinė senatvės pensija sudarytų 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas”.
Ar įmanoma išspręsti nelygybės problemą?
Diskusija atskleidžia gilią visuomenės takoskyrą tarp tų, kurie mano, kad kiekvienas pats kaltas dėl mažos pensijos, ir tų, kurie įžvelgia sistemines problemas. Realybė turbūt yra kažkur per vidurį – nei visi mažas pensijas gaunantys yra tinginiai, nei visi dideles pensijas gaunantys yra sistemos išnaudotojai.
Klausimai, į kuriuos visuomenė turės rasti atsakymus:
- Ar teisinga, kad mokytojai ir medikai, visą gyvenimą dirbę visuomenės labui, gauna minimalias pensijas?
- Ar reikia įvesti pensijų „lubas”, kad sumažintume nelygybę?
- Kaip kompensuoti tiems, kurie nukentėjo nuo sistemos pokyčių?
