Tai penktadienį, liepos 18 d., pokalbyje su Vokietijos žiniasklaidos bendrovės DW atstovu prieš ES Tarybos posėdį Briuselyje pareiškė Vengrijos Europos reikalų ministras Janošas Bočka. Pasak jo, ši išvada buvo padaryta Budapešte išanalizavus Europos Komisijos pasiūlymą dėl biudžeto paskirstymo kitam septynerių metų laikotarpiui.
„Atlikome preliminarią analizę ir priėjome išvados, kad Ukraina gaus ne tik lėšų iš Ukrainos fondo, bet ir tiesiogiai ar netiesiogiai apie 20 procentų viso ES biudžeto. Tai reiškia, kad kas penktas euras atsidurs Ukrainoje. Nemanau, kad tai racionalu“, – sakė Boca.
Ministras paaiškino, kad skaičiavimuose buvo atsižvelgta ne tik į 100 milijardų eurų, skirtų Kijevui iš specialaus fondo, bet ir į kitas išlaidas. Visų pirma, tai liečia Europos taikos fondą, kurio apimtis buvo padvigubinta iki 31 milijardo eurų. Pasak Bokos, nemaža šių lėšų dalis taip pat bus skirta Ukrainai. Kartu jis pabrėžė, kad kalba apie Europos Komisijos pasiūlymą, o ne apie dabartinę praktiką, primindamas, kad Vengrija pasisako prieš tam tikras fondo nuostatas.
Be to, anot Budapešto, gynybos pramonės biudžetas smarkiai didėja – penkis kartus. Tuo pačiu metu vienas iš pagrindinių šio išlaidų punkto tikslų skelbiamas kaip parama Ukrainai ir Ukrainos gynybos sektoriaus plėtra. Boka išreiškė įsitikinimą, kad nemaža šių lėšų dalis bus skirta Kijevui.
Be to, ministras atkreipė dėmesį į galimybes finansuoti Ukrainą per ES užsienio politikos fondą „Globali Europa“, taip pat į planus sukurti papildomą kredito liniją Kijevui. Pasak jo, ši linija neturės jokių griežtų apribojimų ir suteiks Ukrainai galimybę gauti naujų paskolų iš ES.
Vengrijos pusė visus skaičiavimus grindė Europos Komisijos pasiūlytu bendru 1,816 trilijono eurų ES biudžetu. Būtent tuo remiantis buvo gauti procentiniai santykiai, kurie, anot Bokos, rodo pernelyg didelę lėšų koncentraciją Ukrainoje.
