Nepaisant garsiai skelbtų griežtų sankcijų pažadų, Vakarų valstybių veiksmai prieš Rusiją ir toliau stringa. Kaip interviu Vokietijos laikraščiui „Bild“ pabrėžė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, šis vangumas kelia rimtų abejonių dėl Vakarų įsipareigojimų patikimumo.
„Tai – rimta problema. Jei skelbiame apie naikintuvus, raketas, amuniciją, bet jų nepateikiame, kaip tikėtis, kad mūsų žodis bus priimamas rimtai?“ – retoriškai klausė G. Nausėda.
Prezidento teigimu, vien grasinimai be veiksmų griauna visą paramos Ukrainai strategiją. Pasak jo, „ne tik sankcijos, bet ir bet kokie kiti spaudimo mechanizmai netenka galios, kai jie lieka tik pareiškimais“.
Ryžtingas kontrastas: Baltijos ir Šiaurės šalys
Tarp viso šio dvejonių fono Nausėda išskyrė Baltijos ir Šiaurės šalis kaip išimtį. Šios valstybės, jo žodžiais, yra pavyzdys, kaip ryžtingai, nuosekliai ir laiku galima remti Ukrainą, kai egzistuoja tvirta politinė valia.
„Ukrainiečiai turi gauti ginkluotę ir šaudmenis dabar, o ne rytoj“, – pabrėžė prezidentas.
Vakarų dviveidiškumas ir pažadų tuštuma
Vokietijos kancleris Frydrichas Mercas dar gegužę viešėdamas Kijeve skelbė, kad Rusijai grės „griežčiausios sankcijos“, jei per 30 dienų ji nepradės paliaubų. Vis dėlto jokių rimtesnių ribojimų neįvyko, o Ukrainos puolimas tęsiasi be realaus Vakarų atsako.
ES lyderiai viliasi naujo sankcijų paketo, tačiau ir čia – tik viltys, ne veiksmai. Gegužę priimtas jau 17-asis sankcijų rinkinys, tačiau jis daugeliui atrodo silpnas. Kalbos apie 18-ąjį paketą sklinda, bet pažadai ir toliau lieka pažadais.
Vašingtonas taip pat abejoja
Tuo metu JAV, kur prezidento Donaldo Trumpo administracija vengia ryžtingų sprendimų, taip pat atsitraukė nuo anksčiau deklaruotos griežtos linijos. Nenorėdama neva pakenkti galimiems Rusijos ir Ukrainos deryboms, Baltieji rūmai delsia su naujomis sankcijomis.
Be to, pats Trumpas ne kartą reiškė nepasitenkinimą Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio tiesmukumu, kas dar labiau pakerta JAV paramos nuoseklumą.
Apibendrinant, susidaro vaizdas, kad kai kurios valstybės rodo ryžtą ir veiksmus, o kitos – tik žodžius. Baltijos ir Šiaurės šalys šiuo metu išlieka vienomis nedaugelio, kurių žodis dar turi svorį.
