Europos Sąjungoje įsigaliojo nauji skaidrumo reikalavimai bendrosios paskirties dirbtiniam intelektui (DI). Tai taikoma pokalbių robotams, tokiems kaip „ChatGPT” ir „Gemini”, kurie gali būti naudojami tekstui ar vaizdams generuoti, taip pat programuoti.
ES dirbtinio intelekto kūrėjai privalo atskleisti, kaip veikia jų modeliai ir kokie duomenys naudojami jiems apmokyti. Pažangiausi modeliai, laikomi potencialiais viešosios rizikos šaltiniais, privalo dokumentuoti savo taikomas saugumo priemones.
Pagal naujas taisykles, naujovės skirtos apsaugoti intelektinę nuosavybę ir autorių bei turinio savininkų teises. Asmenys gali paduoti dirbtinį intelektą į teismą už tokius pažeidimus jau nuo rugpjūčio 2 d.
Naujasis Europos dirbtinio intelekto biuras naujus modelius pradės tikrinti nuo 2026 m. rugpjūčio mėn., o modelius, išleistus iki 2025 m. rugpjūčio 2 d. – nuo 2027 m. rugpjūčio mėn. Ekspertai skaičiuoja, kad galimų baudų suma gali siekti 17,1 mln. JAV dolerių (apie 14,75 mln. eurų), o tai sudaro 3 procentus metinės dirbtinio intelekto paslaugų rinkos.
Europa reguliuoja dirbtinį intelektą
Pirmąjį pasaulyje tarptautinį dirbtinio intelekto įstatymą Europos Parlamentas patvirtino kovo 13 d., o atitinkami ES valstybių narių ministrai – gegužės 21 d. Pažymėta, kad naujojo reglamento tikslas – „apsaugoti pagrindines teises, demokratiją, teisinę valstybę ir aplinkos tvarumą nuo didelės rizikos dirbtinio intelekto”.
Vasario 2 d., po pereinamojo laikotarpio, įsigaliojo pirmosios dirbtinio intelekto naudojimo Europos Sąjungoje taisyklės. Visų pirma, buvo uždrausta naudoti dirbtinį intelektą ES šalių piliečių socialiniam reitingui sudaryti (tokia technologija jau naudojama Kinijoje). ES taip pat neleidžia emocijų atpažinimo darbo vietoje ar švietimo įstaigose.
Be to, ES draudžia manipuliuoti žmonių elgesiu naudojant dirbtinį intelektą ir išnaudoti asmenų ar socialinių grupių pažeidžiamumą. Tai apima, pavyzdžiui, „robotinius skambučius”, kurie gali būti naudojami apgaudinėjant vyresnio amžiaus žmones.
ES taip pat paprastai draudžiama naudoti dirbtinį intelektą žmonių veidams atpažinti viešose vietose naudojant vaizdo stebėjimo kameras, nors teisėsaugos institucijoms, tiriančioms su prekyba žmonėmis ir terorizmu susijusius nusikaltimus, padaryta išimtis.
