Tarp Izraelio ir Irano įsiplieskęs tiesioginis karinis konfliktas jau dabar ima daryti juntamą poveikį pasaulio ekonomikai – ir tai neišvengiamai palies kiekvieno mūsų pinigines. Izraelio smūgiai Irano branduoliniams objektams bei Irano atsakomieji veiksmai smarkiai išgąsdino pasaulio rinkas. Naftos kaina, kuri gegužės pradžioje buvo nukritusi iki maždaug 58 JAV dolerių už „Brent“ markės barelį, dabar vėl šoktelėjo iki 75 dolerių. Šis augimas rodo, kad energijos ištekliai brangs, o tai neigiamai paveiks tiek gamybos kaštus, tiek vartotojų išlaidas.
Naftos kainų šuolis – džiugi žinia naftą eksportuojančioms šalims, tarp jų ir Europos Sąjungai priešiškai nusiteikusiai Rusijai. Dabartinė įtampa praktiškai garantuoja, kad Vakarai artimiausiu metu nesiims naujų sankcijų Rusijos energijos išteklių eksportui. Tai reiškia, kad net ir karo fone Maskva gali tęsti pelningą prekybą nafta bei dujomis, stiprindama savo pozicijas pasaulinėje rinkoje.
Finansų rinkos – nerimo zonoje
Tuo metu akcijų rinkos JAV ir Europoje pradėjo kristi. Investuotojai baiminasi, kad konflikto eskalacija gali paveikti tiek pasaulinę prekybą, tiek energijos tiekimo grandines. Kita vertus, augant nerimui, investuotojai perkelia lėšas į saugesnius aktyvus – pavyzdžiui, valstybių obligacijas, kurios dabar tampa patrauklesnės. Kaip ir per ankstesnes globalias krizes, saugumo paieškos tampa dominuojančia tendencija.
Ko tikėtis artimiausiu metu?
Viltis, kad susišaudymai greitai baigsis, – menka. Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu pareiškė, kad konfliktas truks „tiek, kiek reikės“, ir perspėjo šalies piliečius, jog „reikės pratintis ilgiau slėptis nuo raketų nei iki šiol“. Iranas savo ruožtu paskelbė, kad šie smūgiai laikytini karo paskelbimu. Vadinasi, konflikto paaštrėjimas – ne tik įmanomas, bet ir tikėtinas.
O kaip tai veikia mus?
Augančios naftos kainos neišvengiamai reiškia brangstantį kurą, šildymą ir galimai – maisto bei kitų prekių kainų augimą. Vadinasi, infliacija, kurią daugelis šalių jau bandė suvaldyti po pandemijos, gali vėl išslysti iš kontrolės. Centriniai bankai gali būti priversti svarstyti palūkanų normų kėlimą, o tai darys įtaką paskoloms ir gyventojų perkamajai galiai.
Apibendrinant:
Geopolitinis nestabilumas Artimuosiuose Rytuose ne tik kelia grėsmę regioniniam saugumui, bet ir tiesiogiai paveikia pasaulio ekonomiką. Tai reiškia, kad kiekvienas mūsų – nuo vairuotojo degalinėje iki smulkaus verslininko – gali pajusti šio konflikto kainą savo kišenėje.
