Tarptautinė tyrėjų komanda įrodė, kad ilgalaikis buvimas užterštame ore padidina demencijos išsivystymo tikimybę. Tyrimas paskelbtas žurnale „The Lancet Planetary Health„.
Kembridžo universiteto ir MRC epidemiologijos centro mokslininkai išanalizavo 51 tyrimo, kuriame dalyvavo beveik 30 milijonų žmonių, duomenis. Metaanalizės rezultatai patvirtino, kad žmonės, gyvenantys vietovėse su didesne PM2,5 dalelių, azoto dioksido (NO₂) ir suodžių koncentracija, labiau linkę susirgti demencija, įskaitant Alzheimerio ligą ir kraujagyslinę demenciją.
Konkretūs skaičiai
Tyrimas atskleidė aiškią sąsają tarp oro taršos lygio ir demencijos rizikos. Kiekvieni papildomi 10 µg/m³ PM2,5 (smulkiųjų kietųjų dalelių) padidino demencijos riziką 17 procentų. To paties dydžio – 10 µg/m³ – azoto dioksido (NO₂) padidėjimas padidino riziką 3 procentais.
Kaip tai veikia
Mokslininkai teigia, kad oro tarša sukelia organizme uždegimą ir oksidacinį stresą, kurie laikui bėgant gali pažeisti nervų ląsteles. Smulkiosios dalelės gali patekti į kraujotaką ir pasiekti smegenis, kur sukelia neurodegeneracinius procesus.
Ką tai reiškia praktiškai
Autoriai pabrėžia, kad kova su oro tarša galėtų ne tik sumažinti riziką smegenims, bet ir suteikti ilgalaikės naudos visuomenės sveikatai ir ekonomikai. Mokslininkai ragina griežtinti aplinkosaugos reglamentus, ypač transporto ir pramonės srityse.
Tyrėjai taip pat atkreipia dėmesį, kad būtina išplėsti tyrimus mažas ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse, kur teršalų poveikis gali būti dar didesnis dėl silpnesnių aplinkosaugos standartų.
Šis tyrimas dar kartą patvirtina, kad oro kokybė yra ne tik aplinkosaugos, bet ir visuomenės sveikatos klausimas, tiesiogiai veikiantis mūsų smegenų sveikatą ir kognityvines funkcijas senėjant.
