2025 metų pirmojo ketvirčio finansinio sukčiavimo analizė, atlikta Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro, atskleidžia liūdną, bet ne naują realybę. Sukčiai vis dar aktyviai veikia ir randa būdų apgauti gyventojus bei įmones. Nors kai kuriose srityse pasiekta pažanga, pavyzdžiui, sėkmingai užkardyta net 5,5 mln. eurų vertės sukčiavimų, bendri nuostoliai gyventojams siekia net 4 mln. eurų. Šie skaičiai turėtų būti ne tik įspėjimas, bet ir raginimas kiekvienam mūsų tapti sąmoningesniu skaitmeninės erdvės naudotoju.
Sukčiai nepraranda kūrybiškumo kokiais būdais jie atakuoja
Analizė rodo, kad sukčiavimo formos nesikeičia, bet jų taikymas tampa vis išmanesnis ir agresyvesnis. Populiariausios taktikos išlieka trys – suklastotos žinutės, telefoniniai skambučiai ir viliojantys investiciniai pasiūlymai. Skaičiai kalba patys už save. Per tris mėnesius užfiksuota beveik 3500 sukčiavimo atvejų.
Phishing suklastotos SMS ir el laiškai
Tai dažniausiai pasitaikantis sukčiavimo būdas, sudarantis beveik pusę visų atvejų. Sukčiai siunčia įtikinamas žinutes, dažnai prisidengia bankais, valstybinėmis institucijomis ar žinomomis įmonėmis. Jie ragina paspausti nuorodą, pateikti asmeninius duomenis ar prisijungimo informaciją. Išviliota daugiau kaip 550 tūkst. eurų, o vidutinė vieno atvejo žala siekia apie 346 eurus.
Telefoninis sukčiavimas pavojingiausias būdas
Šis būdas sudaro tik apie 5 procentus visų atvejų, tačiau patiriama žala – didžiausia. Vidutinė vieno atvejo nuostolių suma siekia net 6500 eurų. Sukčiai prisistato policininkais, banko darbuotojais ar tyrėjais. Jie naudoja psichologinį spaudimą, kuria skubos įspūdį, gąsdina arba vilioja, kad žmogus nesusimąstytų ir vykdytų jų nurodymus.
Investicinis sukčiavimas pažadai apie pelną
Tai vienas pavojingiausių sukčiavimo būdų. Per tris pirmuosius metų mėnesius užfiksuoti 353 atvejai, o bendra žala – apie 1 milijoną eurų. Sukčiai kviečia investuoti per tariamas platformas, rodo netikras grąžas, bando įgyti pasitikėjimą. Vėliau jie išvilioja vis didesnes sumas. Vidutinė žala – apie 3000 eurų.
Nors vidutinė žala mažesnė – apie 490 eurų, šio tipo sukčiavimas sudaro net 17 procentų visų atvejų. Dažniausiai tai vyksta per skelbimų ar socialinių tinklų platformas, kai prašoma sumokėti už tariamą prekę ar paslaugą. Iš viso išviliota apie 270 tūkst. eurų.
Sukčiai pelnosi ir iš įmonių
Nors sukčiavimo atvejų tarp juridinių asmenų fiksuojama mažiau, finansinė žala dažnai būna gerokai didesnė. Per tris mėnesius įmonės neteko apie 250 tūkst. eurų. Sukčiai taiko el pašto perėmimo schemą arba prisistato netikru įmonės vadovu. Darbuotojai, manydami, kad vykdo tikrą vadovo pavedimą, perveda lėšas į sukčių sąskaitas.
Sukčiai moka manipuliuoti emocijomis ir situacijomis. Jie dažnai sukuria spaudimą, ragina veikti skubiai, grasina arba vilioja greitu pelnu. Jie naudojasi technologijomis – gali atkartoti institucijų telefono numerius, kurti profesionaliai atrodančias svetaines, klastoti el laiškus. Be to, jie renka informaciją apie aukas ir ją išnaudoja, kad pasiektų pasitikėjimą.
Kaip apsisaugoti nuo finansinių sukčių
Niekada neatskleiskite savo banko ar asmeninių duomenų el laišku ar telefonu. Jokia oficiali institucija to neprašo. Kritiškai vertinkite investicinius pasiūlymus. Jei atrodo per gerai, kad būtų tiesa, greičiausiai tai apgaulė. Jei sulaukiate netikėto skambučio iš tariamo banko ar policijos, nutraukite pokalbį ir perskambinkite oficialiu numeriu. Įmonėse svarbu turėti aiškias procedūras ir saugumo priemones, kad darbuotojai galėtų atpažinti sukčiavimo ženklus.
Kur kreiptis kilus įtarimui
Jei įtariate sukčiavimą, nedelsdami susisiekite su savo banku ir informuokite policiją telefonu 112. Apie įtartinas SMS žinutes ar el laiškus praneškite Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui el paštu cert@nksc.lt arba Virtualiam patruliui socialiniame tinkle „Facebook“ ar el paštu virtualus.patrulis@policija.lt.
Sukčiai nuolat ieško naujų būdų pasipelnyti, bet mūsų sąmoningumas ir atsargumas yra tai, kas gali juos sustabdyti. Technologijos keičiasi, bet pagrindinė taisyklė išlieka ta pati. Nepasitikėkite nepažįstamais žmonėmis, net jei jie kalba labai įtikinamai. Tik informuotas, budrus ir atsakingas žmogus gali apsaugoti save ir savo artimuosius nuo finansinių sukčių pinklių.
