Britų laikraštis „Daily Mail“ praneša, kad Atlanto vandenyno dugne daugiau nei pusę amžiaus guli daugiau nei 200 000 barelių radioaktyviųjų atliekų.
Tai yra 1946–1990 m. įgyvendintos praktikos, kai Europos šalys, įskaitant Prancūziją ir Didžiąją Britaniją, į jūrą išmesdavo betone ir asfalte įmontuotas branduolines medžiagas, pasekmė.
Šiuo metu šios statinės, esančios daugiau nei keturių kilometrų gylyje, kelia potencialią grėsmę.
Mokslininkų teigimu, radioaktyvūs elementai gali patekti į jūrų maisto grandinę, o vėliau – į žmonių vartojamas jūros gėrybes. Tai padidina sveikatos riziką, ypač onkologinių ligų išsivystymo galimybę.
Prancūzų tyrėjų komanda ką tik baigė pirmąją iš dviejų ekspedicijų, skirtų šių atliekų būklei ištirti.
Pasitelkę sonarą ir povandeninį robotą „UlyX“, jie sudarė jūros dugno žemėlapį 650 km atstumu nuo Prancūzijos krantų ir aptiko 3355 statines.
Įmonėse matyti, kad kai kurie konteineriai liko nepažeisti, o kiti pažeisti korozijos arba deformuoti. Mokslininkai taip pat pastebėjo, kad iš kai kurių statinių teka bitumas, kuris buvo naudojamas joms užsandarinti.
Antroji misija numatyta kitais metais. Ji bus skirta radiacijos lygiui vandenyje, nuosėdose ir jūros organizmuose matuoti.
Tyrėjai bandys atskirti nuskendusių statinių užterštumą nuo kitų radiacijos šaltinių, tokių kaip branduolinės avarijos ar elektrinių nuotėkiai.
Nors dauguma išmestų atliekų nėra labai radioaktyvios, kai kurių radionuklidų, tokių kaip uranas-238, pusėjimo trukmė yra milijardai metų ir jie gali kelti ilgalaikę grėsmę.
Ši mokslinė ekspedicija yra reikšmingas žingsnis vertinant galimą branduolinių atliekų poveikį vandenynų ekosistemai ir žmonių sveikatai.
