Artėjant naujiems nekilnojamojo turto mokesčiams, lietuviai ieško būdų, kaip jų išvengti ar bent sumažinti. TV3 žinių reportaže atskleidžiama, kad žmonės svarsto įvairias schemas – nuo gyvenamosios vietos deklaravimo pakeitimo iki turto perleidimo giminaičiams. Tačiau ekspertai įspėja, kad tokios gudrybės gali brangiai kainuoti.
Panevėžiečių nuotaikos atspindi bendrą visuomenės požiūrį į naująjį mokestį. Vienas gyventojas juokauja apie žmonos išregistravimą, kitas teigia, kad kas mažiau turi turto, normaliai deklaruos, kas daugiau, sugalvos, kaip apeiti. Dar kategoriškesnis pašnekovas vadina mokestį neteisėtu ir ragina jį apeiti, nes apeinami dauguma įstatymų.
Gyvenamosios vietos deklaravimas iš tiesų gali duoti reikšmingą naudą – neapmokestinamoji turto vertė padidėja nuo 50 tūkstančių iki 450 tūkstančių eurų. Sutuoktiniams tame pačiame būste deklaravus gyvenamąją vietą, ši suma siekia beveik milijoną eurų. Skaičiai įspūdingi – už 200 tūkstančių eurų vertės būstą be lengvatos tektų mokėti 300 eurų per metus, už 400 tūkstančių – jau 1100 eurų.
Tačiau Mokesčių inspekcijos departamento direktorė Rasa Virvilienė perspėja, kad fiktyvus deklaravimas neišliks nepastebėtas. Jei fiktyviai registruota, mes patikrų, analizių metu, galime vertinti šaltinius – kaimynų liudijimus, elektros suvartojimą, vandens suvartojimą, parkavimo vietos išsipirkimą, aiškina ji. Inspekcija turi įrankių patikrinti, ar žmogus iš tiesų gyvena ten, kur deklaravo.
Kita populiari schema – turto perleidimas artimiesiems. Pas notarą tokia paslauga kainuoja vos 100 eurų, tačiau Notarų rūmų prezidentas Marius Stračkaitis įspėja apie rimtas pasekmes. Jo žodžiais, kai dovanojimas įvykęs, viskas priklauso nuo dovanos gavėjo. Atgal panaikinti, persigalvoti, nėra galimybių. Kitaip tariant, padovanojus būstą net ir šeimos nariui, vėliau jo atgauti gali būti neįmanoma.
Seimo konservatorius Mindaugas Lingė kritikuoja patį mokesčio modelį, teigdamas, kad mokančių bus nedaug ir reforma turėjo padėti surinkti daugiau pinigų, bet jei reforma atleidžia nuo mokesčio, tai jokia ne reforma. Jo nuomone, tai lengvatų dalinimo politika.
Teisininkai atkreipia dėmesį į praktinius aspektus – keičiant gyvenamosios vietos deklaraciją, galite prarasti teisę į darželį ar mokyklą arti namų. Jei būstas įkeistas bankui, savininko keitimui reikės ir banko sutikimo. Tai ne vien mokestiniai, bet ir gyvenimo kokybės klausimai.
Lietuvos banko prognozės rodo, kad už nepagrindinį nekilnojamąjį turtą po mokesčių pakeitimų lietuviai sumokės 10 milijonų eurų – trečdaliu mažiau nei šiemet. Savivaldybių asociacija skaičiuoja, kad mokesčių mokėtojų už pirmąjį būstą pirmaisiais metais gali būti mažiau nei tūkstantis – daugiausia vilniečių ir neringiškių.
Paradoksalu, bet net pati Mokesčių inspekcija dar nežino, kaip tiksliai skaičiuos nepagrindinio turto mokesčius – ar kiekvieną objektą atskirai, ar apmokestins bendrą vertę. Tokia neapibrėžtumas tik didina žmonių nerimą ir skatina ieškoti apėjimo būdų.
Lietuviai atsiduria tarp kūjo ir priekalo – mokėti naujus mokesčius ar rizikuoti teisinėmis pasekmėmis bandant juos apeiti. Ekspertų patarimas vienareikšmis – prieš imantis radikalių sprendimų, verta gerai pasverti visas rizikas. Kartais pigiau sumokėti mokestį nei vėliau spręsti sudėtingas teisines problemas.
Šaltinis: Tv3.lt
