Europos Sąjunga pasiekė istorinį rekordą – 450,4 milijono gyventojų. Tačiau už šio skaičiaus slepiasi nerimą kelianti tiesa: natūralus prieaugis jau daugiau nei dešimtmetį yra neigiamas, o augimą užtikrina tik migrantai iš trečiųjų šalių.
„Eurostat” duomenys, paskelbti liepos 11 dieną, atskleidžia dramatišką vaizdą. 2024 metais ES gimė 3,56 milijono kūdikių, tačiau mirė 4,82 milijono žmonių. Tai reiškia, kad natūraliai europiečių sumažėjo 1,3 milijono – tai daugiau nei visa Estijos populiacija.
Nuo 2012 metų ši tendencija tik gilėja. Kasmet mirštančiųjų skaičius viršija gimstančiųjų, o spragą užpildo tik atvykėliai iš ne ES šalių. Be migracijos Europa tiesiog nyktų.
Baltijos šalys – tarp labiausiai tuštėjančių
Lietuvai ir kaimynėms statistika ypač skaudi. Latvija prarado net 9,9 gyventojo iš kiekvieno tūkstančio – tai didžiausias nuosmukis visoje ES. Estija dalijasi trečiąja vieta su Lenkija, netekdama po 3,4 gyventojo iš tūkstančio.
Tuo metu Malta džiaugiasi 19 naujų gyventojų iš kiekvieno tūkstančio, Airija – 16,3, o Liuksemburgas – 14,7. Skirtumas tarp augančių ir nykstančių šalių – milžiniškas.
Trys šalys-milžinės kontroliuoja beveik pusę ES
Prancūzija, Vokietija ir Italija kartu sudaro 47 procentus visų ES gyventojų. Šios trys valstybės formuoja bloko politiką ir ekonomiką, o mažesnės šalys, įskaitant Lietuvą, vis labiau praranda svorį.
Pensijų bomba su laikrodžiu
Demografai įspėja – dabartinė situacija yra tarsi uždelsto veikimo bomba. Senstanti visuomenė ir mažas gimstamumas reiškia, kad vis mažiau dirbančiųjų turės išlaikyti vis daugiau pensininkų. Pensijų sistemos jau dabar braška, o ateityje situacija tik blogės.
Darbo rinkoje taip pat tvyro įtampa. Kvalifikuotų darbuotojų trūkumas didėja, o migrantai ne visada gali užpildyti spragas dėl kalbos barjero ar kvalifikacijos neatitikimo.
Ką tai reiškia Lietuvai?
Nors konkrečių duomenų apie Lietuvą „Eurostat” ataskaitoje nepateikia, mūsų šalies demografinė situacija primena kaimynių – Latvijos ir Estijos. Emigracija, žemas gimstamumas ir visuomenės senėjimas – problemos, su kuriomis susiduriame kasdien.
Lietuvos valdžia jau seniai kalba apie demografinės krizės sprendimus – nuo šeimos politikos stiprinimo iki emigrantų grąžinimo programų. Tačiau kol kas rezultatai kuklesni nei norėtųsi.
Migracija – gelbėjimosi ratas ar nauja problema?
ES lyderiai susiduria su dilema. Viena vertus, be migrantų ekonomika tiesiog sustotų – trūktų darbuotojų, nyktų pensijų sistemos. Kita vertus, masinis atvykėlių srautas kelia socialinę įtampą, didina populistinių partijų populiarumą.
Lietuva šiame kontekste atsiduria keistoje situacijoje – patys netenkame gyventojų, bet tuo pačiu diskutuojame apie migrantų priėmimą. Ukrainiečių pabėgėliai parodė, kad integracija galima, tačiau ilgalaikė strategija vis dar neaiški.
Demografai skeptiški. Gimstamumo didinimo programos Europoje veikia silpnai, o jaunimas vis vėliau ryžtasi kurti šeimas. Ekonominis neapibrėžtumas, būsto kainos, karjeros prioritetai – visa tai stabdo natūralų prieaugį.
Europa stovi kryžkelėje. Arba priims dar daugiau migrantų su visomis to pasekmėmis, arba susitaikys su nykimu ir ekonomikos susitraukimu. Trečio kelio, atrodo, nėra.
Lietuvai, kaip ir kitoms Baltijos šalims, ši statistika turėtų būti rimtas pavojaus signalas. Jei tendencijos nesikeis, po kelių dešimtmečių galime tapti provincija didžiojoje Europos erdvėje, kur sprendimus priima vis labiau nuo mūsų nutolę centrai.
Šaltinis: https://ec.europa.eu/eurostat/web/products-eurostat-news/w/ddn-20250711-1
