Seimas pradeda svarstyti griežtesnius reikalavimus šauliams

2026 m. kovo 24 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Seimas pradėjo svarstyti krašto apsaugos ministro Roberto Kauno pristatytas Šaulių sąjungos ir Karo padėties įstatymų pataisas, kuriomis siūloma griežtinti šauliams ir jais siekiantiems tapti taikomus reikalavimus, taip pat integruoti Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) dalinius į ginkluotąsias pajėgas karo padėties atveju.

Vieni iš pagrindinių LŠS uždavinių – rengti šaulius ginkluotai valstybės gynybai bei neginkluotam pilietiniam pasipriešinimui, o karo padėties ar ginkluotos gynybos nuo agresijos (karo) metu dalyvauti ginkluotoje valstybės gynyboje bei ginkluotame ir neginkluotame pilietiniame pasipriešinime, taip pat padėti krašto apsaugos sistemos institucijoms, kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms vykdyti jų uždavinius.

„Šauliai, įgyvendindami šiuos uždavinius, susipažįsta su informacija, susijusia su valstybės, teisėsaugos institucijų veikla, personalu, veiklos metodais, procedūromis, naudojama įranga, ginkluote, infrastruktūra ir pan. Dėl nurodytų aplinkybių šauliai yra potencialūs priešiškų žvalgybos ir saugumo tarnybų, ypač Rusijos, Baltarusijos, Kinijos, domėjimosi, verbavimo, taip pat kitos priešiškos žvalgybos veiklos objektai (taikiniai). Lietuvos žvalgybos institucijos kasmetiniuose grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimuose nuolat įspėja, kad atskiras su asmeniu susijusias aplinkybes, didinančias jo pažeidžiamumą (pvz., lankymasis grėsmę Lietuvai keliančiose valstybėse, asmeninės problemos, silpnybės, priklausomybės, ryšiai, nusikalstamų veiklų vykdymas ir kiti asmens pažeidžiamumą didinantys veiksniai), priešiškos žvalgybos ir saugumo tarnybos naudoja vykdydamos žvalgybos veiklą asmens ir valstybės atžvilgiu“, – pažymi iniciatoriai aiškinamajame rašte.

Kaip Seimo posėdyje kalbėjo krašto apsaugos ministras, įstatymų pakeitimais siekiama didinti LŠS integraciją į valstybės nacionalinio saugumo ir gynybos sistemą, stiprinti jų pasirengimą dalyvauti ginkluotoje valstybės gynyboje ir kartu valdyti galimas rizikas, susijusias su šauliais norinčių tapti asmenų ryšiais ir patikimumu ir galimomis grėsmėmis.

Pataisomis siūloma numatyti, kad šauliais negali būti piliečiai, bendradarbiaujantys ar bendradarbiavę, palaikantys ar palaikę ryšius su užsienio valstybių žvalgybos ar saugumo tarnybomis arba su asmenimis, bendradarbiaujančiais ar palaikančiais ryšius su užsienio valstybių žvalgybos ar saugumo tarnybomis, taip pat palaikantys ar per pastaruosius 5 metus palaikę ryšius su asmeniu, turinčiu neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už nusikalstamą veiką, padarytą organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo, arba asmeniu, kuriam taikomos organizuoto nusikalstamumo prevencijos priemonės pagal Organizuoto nusikalstamumo prevencijos įstatymą, jeigu dėl tokių ryšių palaikymo galėtų kilti grėsmė LŠS tikslų įgyvendinimui.

Šauliais negalėtų tapti asmenys dalyvaujantys ar dalyvavę teroristinės organizacijos ar teroristinės grupės veikloje arba palaikantys ar palaikę ryšius su asmeniu, priklausančiu teroristinei organizacijai ar teroristinei grupei, piliečiai, kuriems taikomos ar per pastaruosius 5 metus buvo taikytos organizuoto nusikalstamumo prevencijos priemonės pagal Organizuoto nusikalstamumo prevencijos įstatymą. Jais taip pat negalėtų tapti piliečiai, turintys psichikos ir elgesio sutrikimų, raginantys pažeisti Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką arba remiantys grupes ar organizacijas, kurios ragina šiuos valstybės interesus pažeisti.

Šauliais nebūtų leista tapti, jei būtų nustatomos ar per pastaruosius 3 metus būtų nustatytos asmens savybės, kita veikla ar ryšiai, ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės, ar faktai, dėl kurių asmuo galėtų kelti grėsmę LŠS tikslų įgyvendinimui.

Teikiamais pakeitimais siekiama sudaryti galimybę ginkluotosioms pajėgoms priskirti komendantinius LŠS ginkluoto pasipriešinimo vienetus ir tuos LŠS specializuotus vienetus, kurie vykdys ginkluotos gynybos plane numatytas užduotis, integruojant juos į kariuomenę taip, kaip šiuo metu ginkluotosioms pajėgoms yra priskirti ir integruoti į kariuomenę LŠS koviniai būriai, t. y. komendantiniai LŠS ginkluoto pasipriešinimo vienetai ir tie LŠS specializuoti vienetai, kurie vykdys ginkluotos gynybos plane numatytas užduotis, būtų dar taikos metu priskirti kariniams vienetams ir kartu su kariniais vienetais rengtųsi vykdyti jiems ginkluotos gynybos plane nustatytas užduotis, o paskelbus karo padėtį be papildomo ginkluotųjų pajėgų vado ar jo įgalioto asmens sprendimo taptų ginkluotųjų pajėgų dalimi.

Po pristatymo šiems pakeitimams (projektai Nr. XVP-1138, Nr. XVP-1139) buvo pritarta bendru sutarimu. Toliau projektai bus svarstomi pagrindiniu paskirtame Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti balandžio 23 d.