Seimas svarsto Kapčiamiesčio karinio poligono steigimą

2026 m. kovo 24 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Seimas pradėjo svarstyti krašto apsaugos ministro Roberto Kauno pristatytą Lietuvos kariuomenės Kapčiamiesčio karinio poligono ir Kapčiamiesčio karinio mokymo teritorijos įstatymo projektą, kuriuo siekiama įsteigti Kapčiamiesčio karinio poligoną ir Kapčiamiesčio karinio mokymo teritoriją.

Pratyboms skirtos infrastruktūros plėtra yra būtina

Kaip pažymi iniciatyvos rengėjai, karių pratyboms skirtos infrastruktūros plėtra yra būtina siekiant stiprinti kariuomenės pasirengimą ir iki 2030 metų išvystyti Lietuvos nacionalinę diviziją. Poreikį taip pat sustiprina augantis sąjungininkų karių skaičius šalyje.

„Šiandien profesinės karo tarnybos karių skaičius siekia apie 13 tūkst., mes turime augti iki 20 tūkst., savanoriai turi daugėti iki preliminariai 7–8 tūkst., rezervo augimas numatomas iki 50–60 tūkst. Lietuvos šaulių sąjunga, apie kurią irgi ką tik diskutavome, reguliariai nuolat auga“, – teigė R. Kaunas. Jis taip pat akcentavo priimamą 5 tūkst. karių Vokietijos brigadą su sunkiąja technika, dronais, šalyje esančius daugiau negu 1 tūkst. JAV karių, kurie taip pat operuoja sunkiąja technika, artilerija ir visa ginkluote, kuriamą savo nacionalinę diviziją, kurią sudarys daugiau negu 20 tūkst. karių.

„Visai augančiai struktūrai reikalinga infrastruktūra, kad kariai turėtų kur mokytis, atlikti manevrus ir mokytis šaudyti“, – pabrėžė ministras.

Planuojamo poligono vieta

Kalbėdamas apie poligono parinkimo vietą krašto apsaugos ministras atkreipė dėmesį į Baltarusijos Gožos poligoną, nutolusį tik 10 km nuo Lietuvos sienos, ir veidrodinę galimybę bei strateginę vietą telkti savo karius ir NATO karius mokymosi tikslams. „Mes puikiai suprantame, kad turime atliepti ir Lietuvos piliečių poreikius. Analizavome septynias vietas, kuriose galėtų būti įsteigiamas poligonas. Lazdijų rajone esančio Kapčiamiesčio dabartinio planuojamo poligono vieta sudaro mažiausią intervenciją, mažiausią žalą gyventojams, nes būtų perkama tik 13 sodybų, o likusios turėtų galimybę apsispręsti“, – kalbėjo politikas. Pasak jo, kitos potencialios vietos turi daugiau privataus turto, kurį reikėtų išpirkti.

R. Kaunas tvirtino, kad bendraujant su bendruomene buvo nuspręsta nekurti vientisos teritorijos, ji bus suskaidyta į dvi dalis. „Raudonoji dalis – multifunkcinės šaudyklos poligonas. Joje 13 sodybų ir sklypai, žemės ir miško sklypai bus perkami valstybės poreikiams atliepti. Geltonoji zona yra skirta manevrui, joje nevyks koviniai šaudymai ir visos pratybos vyks tik imitaciniais sprogmenimis ir imitacinėmis kulkomis. Bendras plotas yra kiek daugiau negu 14 tūkst. hektarų“, – sakė krašto apsaugos ministras.

Priemonės skubiau įkurti poligoną

Teikiamu projektu siūloma įstatymu nustatyti specialų teisinį režimą, apimantį supaprastintas teritorijų planavimo ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras, statybą be leidimo, poveikio aplinkai vertinimo netaikymą bei kompensacinius mechanizmus, siekiant kuo skubiau įkurti Kapčiamiesčio karinį poligoną ir su juo susietą karinio mokymo teritoriją, taip užtikrinant nacionalinį saugumą.

Kaip informuoja Krašto apsaugos ministerija, į karinio poligono teritoriją patenka 13 privačių sodybų, iš kurių 1 komercinės paskirties pastatas, ir 800 miško bei žemės ūkio sklypų. Seimui priėmus įstatymą dėl poligono įkūrimo, šis nekilnojamasis turtas būtų paimtas visuomenės poreikiams.

Atsižvelgiant į su poligono įkūrimu susijusias aplinkybes, siūlomas kompensacijos dydis už karinio poligono teritorijoje esančius gyvenamosios paskirties statinius – 45 MMA (51 885 Eur), o už miško ir žemės sklypus 5 MMA (5765 Eur).

Į karinio mokymo teritoriją patenka 77 sodybos, kurias savininkai turėtų teisę išsaugoti arba per 60 mėnesių parduoti valstybei supaprastinta tvarka.Tokiu atveju turto vertė bus atlyginama pagal atkuriamąją arba lyginamąją vertę bei prie šios turto vertės papildomai skiriant 22 MMA (25 366 Eur) sumą.Sodybų, esančių teritorijoje tarp karinio poligono ir pasienio juostos, savininkai taip pat turės teisę parduoti savo nekilnojamąjį turtą tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir į karinio mokymo teritoriją patenkančių sodybų savininkai.

Reikalingos teritorijos suskaidytos į karinio poligono ir karinio mokymo teritorijas, taip siekiant dėl poligono įkūrimo tiesiogiai paliesti mažesnį namų valdų skaičių. Karinio mokymo teritorijoje ūkinę ir komercinę veiklą (kaimo turizmas, baidarių verslas) bus galima tęsti ir toliau.

Nekilnojamojo turto savininkams bus atlyginama pagal palankesnį metodą – atkuriamąją arba lyginamąją vertę. Taip pat numatomos kompensacijos už neturtinio pobūdžio praradimus.

Karinė veikla saugomose teritorijose nebus vykdoma, o poligono teritorijoje visa veikla bus vykdoma pagal griežtus aplinkosaugos reikalavimus. Siekiant gyventojams sukelti kuo mažiau nepatogumų, numatomas aplinkkelio tiesimas ir asfaltuotų privažiavimų į poligoną įrengimas. Taip pat bus diegiamos triukšmą mažinančios priemonės, pavyzdžiui, įrengiamos sienelės, atsodinami medžiai ar kt.

Renkantis vietą naujajam brigados dydžio poligonui buvo išgrynintos 7 galimos teritorijos ir vertintos pagal šiuos kriterijus: strateginė geografinė lokacija, valstybinės žemės plotas, gyventojų tankumas, teritorijos tinkamumas karinėms pratyboms.

Po pristatymo už šį projektą (Nr. XVP-1300) balsavo 102 Seimo nariai, prieš – 10, susilaikė 5 parlamentarai. Toliau projektas bus svarstomas pagrindiniu paskirtame Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti balandžio 14 d.