Tautinių mažumų departamentas kviečia rinktis nešališką kalbą institucijose

Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės kreipėsi į Valstybinę kalbos inspekciją, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliariją, Kultūros ministeriją ir Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją, ragindamas įvertinti viešai paskelbtus Valstybinės kalbos inspekcijos viršininko teiginius dėl žodžių „negras“ ir „čigonas“ vartojimo.

Departamentas pabrėžia, kad tokie pasisakymai neatitinka pamatinių žmogaus teisių principų, žeidžia tautines mažumas ir klaidina visuomenę ypač jautrioje srityje. Valstybės institucijų komunikacija turi būti grindžiama pagarba žmogaus orumui, lygybės ir nediskriminavimo principais, o vartojama kalba – telkianti ir įtrauki.

Lietuva, stodama į Europos Sąjungą, prisiėmė įsipareigojimus užtikrinti tautinių mažumų teises ir laikytis žmogaus teisių principų. Todėl oficialioje komunikacijoje rasines ir tautines grupes apibrėžiančių terminų vartojimas turi atitikti tiek tarptautinius standartus, tiek ir pačių tautinių mažumų išsakomus lūkesčius.

Europos Sąjungos institucijų praktika šiuo klausimu yra nuosekli – rekomenduojama vartoti pagarbią ir su bendruomenėmis suderintą kalbą. Europos Parlamento leidinyje „Glossary of Sensitive Language for Internal and External Communications“ aiškiai nurodoma, kad terminas „čigonas“ neturėtų būti vartojamas apibūdinant asmenis, kurie savęs taip neidentifikuoja.

Jungtinių Tautų Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro dokumentuose taip pat akcentuojama, kad terminas „roma“ laikytinas neutraliu ir pagarbiu, o istoriškai susiformavę terminai, tokie kaip „gypsy“ ar jų atitikmenys nacionalinėse kalbose, dažnai turi neigiamų konotacijų ir oficialioje komunikacijoje nėra rekomenduojami.

2020 m. spalio 8 d. Tarptautinis Holokausto atminties aljansas, kurio veikloje aktyviai dalyvauja ir Lietuva, priėmė antičigonizmo apibrėžimą, kuris apima ne tik praktikoje pasireiškiančią marginalizaciją, atskyrimą, fizinį smurtą, bet ir romų kultūros bei gyvenimo būdo nuvertinimą, taip pat neapykantos kalbą, nukreiptą prieš romus ir kitus individus, bendruomenes, kurios šiandien suvokiamos, stigmatizuojamos ir persekiojamos pasitelkiant žodį „čigonai“.

Departamentas taip pat atkreipia dėmesį į tiesos neatitinkantį Valstybinės kalbos inspekcijos viršininko teiginį: „Man tie teiginiai, kad jų bendruomenė nenori šito žodžio, yra visiškai neįtikinami. Atsidarykite Tautinių mažumų departamento puslapį ir suraskite, kaip vadinasi jų tautinė bendrija. <…> Jie patys savo bendriją yra pavadinę „Čigonų laužas“. 

Lietuvos Respublikos tautinių mažumų įstatymo 16 straipsnio 3 dalis aiškiai nustato, kad sąvoka „tautinė bendrija“ atitinka įstatyme vartojamą sąvoką „tautinė mažuma“. Todėl inspekcijos viršininko teiginys, jog romų tautinė bendrija (t.y. romų tautinė mažuma) yra pasivadinusi vieno konkretaus juridinio asmens pavadinimu, neatitinka teisinio reguliavimo turinio. Be to, aukščiau minima organizacija buvo įsteigta 1997 m., o 2023 m. likviduota ir šiuo metu neegzistuoja. Todėl teiginiai, siejantys šį pavadinimą su šiandienine romų tautine mažuma, yra nepagrįsti, klaidinantys ir neatitinkantys tikrovės. Šiuo metu Lietuvoje nėra nė vieno romų tautinės mažumos interesus atstovaujančios juridinio vieneto, kurio pavadinime būtų vartojamas žeidžiantis žodis „čigonas“.

Tautinių mažumų departamentas pabrėžia, kad valstybės institucijos ir jų atstovai, komentuodami tautines mažumas tiesiogiai liečiančius klausimus, privalo remtis ne tik tarnybinės etikos, bet ir tarptautiniais įsipareigojimais, laikytis nuoseklaus tautinių mažumų politikos įgyvendinimo ir vadovautis patikrintais faktais bei argumentais. Kylant neaiškumams ar klausimams, Tautinių mažumų departamentas yra visada pasirengęs konsultuoti ir teikti reikalingą informaciją tautinių mažumų srityje. 

„Mūsų visų, o ypač valstybės pareigūnų, pareiga stiprinti lietuvių kalbą, kaip vienijančią visus Lietuvos gyventojus, o ne žeidžiančią tautines mažumas, diskriminuojančią ir formuojančią atskirtis. Pasitelkdami neapykantą skatinančius žodžių derinius diskredituojame pačią lietuvių kalbą, nors turėtume daryti priešingai – atsakingai dėlioti žodžius į sakinius, kurie skatintų įvairių visuomenės grupių abipusę pagarbą, toleranciją, įtrauktį ir susitelkimą. Turime pasistengti, kad geri – gramatiškai teisingi žodžiai iš „Lietuvių kalbos žodyno“ nepavirstų neapykantos kalba“, – sako Departamento direktorius Dainius Babilas.

Bendradarbiaudamas su tautines mažumas vienijančiomis ir tautinių mažumų teisių įgyvendinimo srityje veikiančiomis organizacijomis Departamentas jau ne vieną dešimtmetį įgyvendina veiklas, skatinančius romų bendruomenės integraciją į visuomenę bei kuriančias nediskriminacinę, pagarbią ir įtraukią aplinką tautinių bendrijų atstovams. Neatsakingi ir žeidžiantys vieši pareiškimai apsunkina ir diskredituoja Lietuvos valstybės pastangas tautinių mažumų įtraukties ir integracijos srityje, todėl yra būtina atliepti tokius pareiškimus ir nepalikti jų be dėmesio. Departamentas, kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstaiga, dalyvaujanti formuojant ir įgyvendinant valstybės politiką tautinių mažumų srityje, visada reagavo ir reaguos į situacijas, kurios daro reikšmingą įtaką siekiamai vizijai kurti darnią Lietuvos visuomenę, visapusiškai pasitelkiančią šalyje gyvenančių tautinių mažumų potencialą valstybės pažangai.