Neseniai atlikta personalo valdymo įmonės „Biuro“ apklausa parodė, kad kvalifikaciją mielai keistų net 63 proc. dirbančiųjų savarankiškai ir 53 proc. vadovų. Be to, lietuviai ryžtųsi kvalifikacijos keitimui už didesnį užmokestį, jei darbas patiktų, nepriklausomai nuo savo dabartinės finansinės padėties: tokį žingsnį žengtų tiek tie, kurių pajamos vidutiniškai per mėnesį siekia daugiau nei 1500 Eur „į rankas“, tiek žmonės, gaunantys iki 150 Eur.
Naujausia darbuotojų persikvalifikavimo tendencijas analizavusi apklausa, kurią atliko didžiausia personalo valdymo įmonė Baltijos šalyse „Biuro“, atskleidė, kad 63 proc. dirbančiųjų savarankiškai keistų profesiją, siekdami uždirbti daugiau ir dirbti patinkantį darbą. Be to, apie tokią galimybę svarstytų 56 proc. dirbančiųjų pardavimų srityje, po 53 proc. vadovų ir nekvalifikuotų darbininkų bei 47 proc. kvalifikaciją turinčių darbuotojų. Galimybė keisti profesiją ir uždirbti daugiau įdomioje darbovietėje būtų aktuali ir 60 proc. respondentų, kurie šiuo metu nedirba, bet ieško darbo.
„Šie duomenys rodo, kad vis daugiau žmonių į savo profesiją žiūri lanksčiai, o persikvalifikavimą vertina kaip priemonę siekti įdomesnio ir finansiškai stabilesnio gyvenimo. Pinigine ir psichologine prasmėmis motyvuojantis darbas didelei daliai darbuotojų – ypač užimantiems vadovaujančias pozicijas tiek įmonėje, tiek dirbant savarankiškai – gali tapti paskata išbandyti save visiškai naujoje srityje“, – komentuoja įmonės vadovas Jurgis Kovas.
Reikšmingai didesnis priedas prie atlyginimo (mažiausiai 200 Eur „į rankas“) labiausiai keisti profesiją motyvuotų studentus (27 proc.), biurų darbuotojus (21 proc.), nekvalifikuotus darbininkus (16 proc.) ir kvalifikuotus specialistus (11 proc.).
Taip pat apklausos metu nustatyta, kad dalis dalyvių apie naują profesiją nesvarsto – tačiau mielai pasirinktų papildomą darbą. Labiausiai užsidirbti papildomai, nekeisdami kvalifikacijos, norėtų kvalifikuoti specialistai (11 proc.), biuro darbuotojai (10 proc.) ir vadovai (7 proc.).
„Matome, kad darbo rinka tampa vis dinamiškesnė, o neretai darbas vienoje įmonėje nebėra vienintelis pajamų šaltinis. Nemažai darbuotojų renkasi derinti keletą veiklų, kurios atlieptų jų finansinius ir emocinius poreikius, bet kardinaliai keisti profesijos vis dar nesiryžta“, – papildo ekspertas.
Noras keisti kvalifikaciją nuo finasinės padėties nepriklauso
Tyrimas parodė, kad tiek didesnį, tiek mažesnį darbo užmokestį gaunantys lietuviai būtų linkę persikvalifikuoti dėl patinkančio darbo. Apklausos duomenimis, 61 proc. respondentų, kurių vidutinės asmeninės pajamos, atskaičiavus mokesčius, siekia iki 150 Eur per mėnesį, norėtų keisti profesiją dėl didesnio užmokesčio ir patinkančio darbo. Įdomu ir tai, kad net 49 proc. darbuotojų, kurių asmeninės pajamos viršija 1500 Eur, taip pat mielai svarstytų kitą kvalifikaciją. Apklausos dalyviai, kurių vidutinės asmeninės mėnesinės pajamos, atskaičiavus mokesčius, siekia tiek 151–350 Eur (45 proc.), tiek 751–1000 Eur (43 proc.), domėtųsi persikvalifikavimo galimybėmis, jei naujas darbas patiktų.
- Dauguma vairuotojų klysta: koks iš tikrųjų turėtų būti padangų slėgis?
- „Geriau šių automobilių nepirkti“, – sako 30 metų patirtį turintis mechanikas
- SEB banko pranešimas: Negalėsite atsiskaityti parduotuvėse, degalinėse ir kitose vietose. Taip pat nepavyks išsiimti grynųjų
- Paslaptinga 3 sekundžių taisyklė: vairuotojai, kurie jos nežino, susiduria su pasekmėmis
- Tūkstančiai lenkų atsidurs gatvėse? Kaupiasi tamsūs debesys virš automobilių pramonės
Be to, panaši tendencija stebima ir analizuojant vidutines mėnesio pajamas vienam respondentų namų ūkio nariui, atskaičiavus mokesčius. Kvalifikaciją labiausiai norėtų keisti 60 proc. darbuotojų, kurių pajamos vienam namų ūkio nariui siekia iki 150 Eur per mėnesį bei 48 proc. tų, kurių pajamos viršija 1500 Eur. Šioje kategorijoje mažiausiai suinteresuoti nauja kvalifikacija (32 proc.) yra lietuviai, kurių vidutinės mėnesines pajamos kiekvienam šeimos nariui siekia 1001–1250 Eur.
„Tai, kad tiek darbuotojai uždirbantys daugiau, tiek mažiau norėtų keisti savo profesiją yra rimtas signalas darbdaviams, kad darbo jėgos lūkesčiai ir karjeros siekiai keičiasi. Didelei daliai darbuotojų, svarstančių apie kitą profesiją, svarbu ne tik uždarbis, bet ir galimybė išmokti naujų įgūdžių“, – sako J. Kovas.
Vis dėlto, tarp respondentų pasitaikė ir tokių, kurie dabartiniu atlyginimu patenkinti, tad tokio profesinio žingsnio nežengtų. 8 proc. dalyvių, kurių vidutinės asmeninės mėnesinės pajamos viršija 1500 Eur, 7 proc. gaunančių 1251–1500 Eur ir 6 proc. gaunančių 1001–1250 Eur nekeistų kvalifikacijos, nes dabartinis atlygis atitinka jų lūkesčius.
Taip pat net 13 proc. darbuotojų, kurių kiekvienam namų ūkio nariui tenka iki 150 Eur per mėnesį, nesiskundžia savo darbu ir atlyginimu. Vis dėlto vos 4 proc. respondentų, kurių pajamos vienam šeimos nariui viršija 1500 Eur per mėnesį, nenorėtų keisti kvalifikacijos dėl didesnio uždarbio. Eksperto teigimu, darbuotojai, turintys stabilesnį finansinį užnugarį, neretai nebijo drastiškų karjeros pokyčių ir jaučiasi labiau savimi pasitikintys nerti į naujus profesinius vandenis
