Ar kada susimąstėte, kokį kelią iš tiesų nukeliauja iš užsienio siunčiama siunta, kol pasiekia jūsų namų slenkstį? Dažnas įsivaizduoja, jog lietuvis kurjeris pats užsuka į kaimyninės šalies el. parduotuvės sandėlį ar pas siuntėją į namus ir parveža pirkinius, tačiau realybėje siuntos kelionė yra kur kas sudėtingesnė ir įdomesnė. Tai – tarptautinė grandinė, kuri užtikrina, kad siunta keliautų tinkamu maršrutu.
Pasak „DPD Lietuva“ komunikacijos vadovo Tomo Vaišvilos, kiekvienas siuntos kelio etapas – atsakingas ir atliekamas itin kruopščiai.
„Nesvarbu, ar siunta siunčiama iš el. parduotuvės ar fizinio asmens – nebūna taip, jog kurjeris nuvažiuoja, paima siuntą iš siuntėjo ir iškart veža ją gavėjui. Pavyzdžiui, jei aš gyvenu Klaipėdoje, o siuntą užsisakiau iš Lenkijos – sekimo programoje galiu matyti, kuomet buvo sukurtas siuntos lipdukas. Tuomet ją paima kurjeris ir veža į Lenkijos siuntų paskirstymo centrą. Po to siunta keliauja į Lietuvos paskirstymo centrą ir tuomet kurjeris ją iš ten paima ir kitą darbo dieną atveža iki manęs ar paštomato.“, – tvirtina T. Vaišvila.
Siunta gali keliauti net per keletą šalių
Taip pat svarbu žinoti, kad tarptautinės siuntos yra konsoliduojamos, t.y. renkamos didesniais kiekiais, o jei siuntimo vieta yra toliau nuo Lietuvos, siuntinys gali aplankyti ir ne vieną šalį, iki kol pasieks jūsų rankas.
„Tarptautinės siuntos yra vežamos vilkikais, kurie paprastai būna užpildyti pilnai. Pavyzdžiui, jei siunta keliauja iš Italijos, ji, prieš pasiekiant Lietuvą, gali keliauti ir per Ispaniją, Prancūziją, Vokietiją, Lenkiją. Maršrutas kiek kitoks, jei siunta yra vietinė arba keliauja iš kaimyninės šalies – Latvijos, Estijos ar Lenkijos, tokiu atveju siuntinys keliauja tiesiai į Lietuva be tarpinių stotelių“, – pasakoja „DPD Lietuva“ komunikacijos vadovas.
Svarbu tinkamai užklijuoti siuntos lipduką
Kad gavėjas galėtų matyti, kur yra jo siunta, kiekviename etape ji yra skenuojama – nuskaitomas ant pakuotės esantis lipdukas.
„Būtent jis atlieka vieną svarbiausių vaidmenų – jei kiekviename vėlesniame etape siuntos lipdukas nėra nuskenuojamas, reiškia, jog siunta „sustojo“ paskutiniame skenavimo taške. Siuntos sekimas naudojantis programėlėmis padeda išsiaiškinti, kur siunta buvo skenuota paskutinį kartą, tuomet tokias situacijas aiškinamės individualiai – kur įmanoma peržiūrime vaizdo įrašus, tikriname, kur ji turėjo keliauti“, – sako T. Vaišvila.
Jis priduria, kad viena dažniausių siuntos pasimetimo priežasčių – netinkamo kodo nuskenavimas dėl to, jog ant pakuotės buvo ne vienas lipdukas.
- SEB bankas nedelsdamas skelbia svarbų pranešimą visiems banko klientams
- Europa tyliai rengia pensijų reformą, kuri smarkiai paveiks ir gyventojus Lietuvoje
- Sukčiai bankomatų neužmiršo: ką svarbu žinoti, norint neprarasti pinigų
- Sulaukiau skambučio iš „banko“, o po kelių valandų mano sąskaitoje nebebuvo 2000 eurų
- Japonai atskleidžia kiniškų elektromobilių pigumo paslaptį
„Siuntų logistikoje vienas svarbiausių dalykų – tvarkingas lipdukas. Ant pakuotės turėtų būti tik vienas aiškiai matomas lipdukas, nes jei dėžė apklijuota senais, sistema gali nuskenuoti ne tą ir siunta liks terminale. Lygiai taip pat svarbu, kad lipdukas būtų gerai priklijuotas – jei jis atsiklijuos ar nukris transportuojant, siunta taps be tapatybės ir niekas nebežinos, kur ją nukreipti.
Pasak jo, todėl siunčiant ar pakuojant verta pasirūpinti, kad senų lipdukų neliktų, o naujasis būtų tinkamai užklijuota: „Tai paprasta detalė, kuri gali nulemti sklandų siuntos kelią.“
Vėluojanti siunta – gali būti ne tik vežėjo klaida
Kartais gavėjai, nesulaukę savo siuntos laiku, iškart kreipiasi į Lietuvoje ją pristatyti turinčią įmonę, tačiau, pasak T. Vaišvilos, tarptautinė logistika dažnai veikia kiek kitaip.
„Jei siunta keliauja ne iš Europos, o, pavyzdžiui, JAV ar Azijos šalių, reiškia, jog „DPD Lietuva“ ją perims tik Europoje ir pirkėjas dar gali nematyti jokios informacijos apie siuntos būseną Lietuvoje. Tokiu atveju pirmiausia reikėtų kreiptis į pardavėją – jis žino, kas paėmė siuntą iš sandėlio užsienyje ir gali inicijuoti paiešką ar patikslinti pristatymo laiką. Toks bendradarbiavimas leidžia tiksliai sužinoti, kur siunta yra, ir išvengti bereikalingo streso, manant kad ji „pasimetė“ jau Lietuvoje“, – pasakoja T. Vaišvila.
Jis priduria, kad tik siuntėjas gali tiksliai pasakyti, kas iš jo paėmė siuntą, kur ji šiuo metu yra ir kada planuojama ją pristatyti: „Jei programėlėje dar nerodoma, kad siunta yra perduota Lietuvoje pristatančiai įmonei, kreipiantis į vežėją nebus jokios naudos, nes jis dar negali matyti, kas vyksta tarptautinėje logistikos grandinėje.“
